Visuotine literatura

[zuikis]

Skundas

Mums neduota būtis. Tik srautas mes,
Per formas tekantis. Dienos, nakties
Ar katedros užpildome ertmes
Ir vėl srovenam, trokšdami būties.

Iš formos formon - vis be atvangos.
Iš niekur nėr namų, nelaimės, nei kančios,
Mums niekur duona varpoj nelinguos,
Visur mes kelyje, visur svečiuos.

Mes žaislas dievo rankoj. Nežinia,
Ką jis sumanęs. Molis mes tylus:
Nei juokias jis, nei verkia ir delne
Vis permaigomas krosnin nepaklius.

Ak, būti išdegtiems! Sustingt, sustoti!
Toks ilgesys net virpulį mums kelia.
Bet atvangos nėra, ir niekada į stotį
Nenuveda mūs begalinis kelias.

H. Hesse

P.S. eilėraščio originale yra šiek tiek kitokių akcentų:)

[aivaras]

amp;#1041;amp;#1083;amp;#1086;amp;#1085;amp;#1076;amp;#1080;amp;#1085;amp;#1082;amp;#1072;:
- amp;#1071; amp;#1086;amp;#1082;amp;#1086;amp;#1085;amp;#1095;amp;#1072;amp;#1090;amp;#1077;amp;#1083;amp;#1100;amp;#1085;amp;#1086; amp;#1088;amp;#1072;amp;#1079;amp;#1086;amp;#1095;amp;#1072;amp;#1088;amp;#1086;amp;#1074;amp;#1072;amp;#1083;amp;#1072;amp;#1089;amp;#1100; amp;#1074; amp;#1078;amp;#1080;amp;#1079;amp;#1085;amp;#1080;... amp;#1042;amp;#1077;amp;#1088;amp;#1080;amp;#1090;amp;#1100; amp;#1085;amp;#1077;amp;#1083;amp;#1100;amp;#1079;amp;#1103; amp;#1085;amp;#1080;amp;#1095;amp;#1077;amp;#1084;amp;#1091;! amp;#1054;amp;#1090;amp;#1082;amp;#1088;amp;#1099;amp;#1083;amp;#1072; amp;#1076;amp;#1074;amp;#1077;amp;#1088;amp;#1100;, amp;#1085;amp;#1072; amp;#1082;amp;#1086;amp;#1090;amp;#1086;amp;#1088;amp;#1086;amp;#1081; amp;#1073;amp;#1099;amp;#1083;amp;#1072; amp;#1085;amp;#1072;amp;#1076;amp;#1087;amp;#1080;amp;#1089;amp;#1100; «amp;#1052;amp;#1091;amp;#1078;amp;#1095;amp;#1080;amp;#1085;amp;#1099;», amp;#1072; amp;#1090;amp;#1072;amp;#1084; amp;#1086;amp;#1082;amp;#1072;amp;#1079;amp;#1072;amp;#1083;amp;#1089;amp;#1103; amp;#1090;amp;#1091;amp;#1072;amp;#1083;amp;#1077;amp;#1090;!

[zuikis]

rdquo;Aš buvau ant Stikso upėsrdquo;

Aš buvau ant Stikso upės.
Krankė varnos ten ratu.
Ir mačiau aš mirtį, šypsantis
ant abiejų krantų.

Kartą užėjau aš Janų
miegant po plačiu medžiu.
Aš žiūrėjau, ir mačiau aš
melą ant abiejų veidų.

J. Mekas

[zuikis]

Netgi mylimąjai aš negaliu padovanoti žvaigždę nuo dangaus. Tačiau(!), aš ją galiu parodyt!

Jerome Anders

[zuikis]

rdquo;Seniau, dabar ir visadosrdquo;

[zuikis]

Nepabaigiau įrašo:))
Graffitti Getės universitete Frankfurte

[smilga]

Nusijuoksi - nusijuoks gamta.
Imsi verkti - ir gamta pravirks.
Panorėsi - net žvaigždė - ir ta
Trumpučiu eilėraščiu pavirs.

Bet pažvelgsi į save - tamsu.
Ir tik menkas šviesulys - tenai,
Kur nedrąsiai ištari: esu.
O daugiau ničnieko nežinai...
/Just. Marcinkevičius/

Nesipykit, kažkoks tamsus laikotarpis dabar.
Ramios nakties, tikėkimės, rytoj viskas atrodys kitaip.

[zuikis]

Liūdna gyventi stereotipais. O visuomenė verčia. Turiu savo vidinį pasaulį, kada nors pasidalinsiu juo. Sulauksiu žmogaus, juk aš optimistas.

[smilga]

VAKARO LIETUS

Švelnų, liūdną lietų
Vakaras paliejo.
Tūkstantis poetų
Laukė ir tylėjo,
Ir bijojo: lietūs
Skleidę liūdesį paliaus,
Eilėse neradę vietos,
Vėl į dangų nukeliaus.

/H. Radauskas/

[zuikis]

Daugelyje pirmykščių tautų (Afrikoje, Polinezijoje, Amerikoje) buvo draudžiama tarti ar sužinoti žmogaus tikrąjį vardą. Ir net dievų vardus buvo nevalia žinoti. Žydai draudė tarti savo dievo vardą. Egipte Ra saugojo rdquo;vardų knygąrdquo;.