2015-06-01 18:06
Apie depresija yra daug, kur aprasyta, tik gaila, galetu i musu foruma parasyti, koks psichiatras ir nebutu tokiu gincu, kad jei sergi depresija tai esi tinginys.O istikruju taip nera. As tik aprasysiu kokioje bukleje buvau atsigulant pries ligonine.Man visas pasaulis atrode ne toks, nes jauciau, kad lyg buciau as, bet ne as... mastysena buvo normali, bet kunas atrodydavo lyg ne mano... nebudavo jegu, energijos, nenorejau net savo vaiku matyti, neapkenciau garsu, budavo labai didele vidine ytampa, nerimas, baime, nenorejau matyti zmoniu ...tik galvodavau, kad as noriu gryzti i savo busena...dziaugtis viskuom, padukti su vaikais , kaip ir anksciau, kalbetis su jais , iseiti i gamta, dziaugtis gyvenimu...
Tikrai esu dekinga savo gydanciai gydytojai, aisku ir sio forumo zmonems su, kuriais bendraudavau, net budama ligonineja, jie ir labai mane palaike, net buvo aplankyti...ACIU jiems labai...
Guledama ligonineja nebudavo jokiu piktumu, kaip tik vienas kitam padedavom, nes mus vienijo viena liga depresija.Mes ten jautemes lyg viena seima.Kaip tik papuoliau guleti per kovo astuntaja.Visi vyrai sergantys depresija visoms moteriskems nupirko po gele ir baliona, aisku ir seselems.Mano skyriuje tuo metu gulejo 26 zmones.Atsidekodami jiems, aisku norejosi ir sau svente pasidaryti, mes valgykloje padareme nuostabu vaisiu stala, turejome torta, vaikisko sampano ir taip daug visokiu gerybiu ant stalo, prie zvakes sviesos musu visas skyrius , aisku pasikvieteme ir sesutes, ir gydytojas prie sio nuostabaus stalo atsventeme kovo astuntaja.As paprasiau vyro, kad atveztu fotoaparata, ir mes sergantys depresija pasidareme viena bendra nuotrauka prie sio puikaus stalo. Ir dabar visi ten tuo momentu guledami turime prisiminimui po nuotrauka.Nes tie ,kurie galejo iseiti i lauka, visiems padare po nuotrauka prisiminimui.
Ir tikrai nebuvo jokiu piktumu, o tik vienas kitam padedavome.Ir dar galiu pasakyti,su tais , kureis daugiau tekdavo kalbetis, bendrauti isvykstant is ligonines prisiminimui visi bendrai susidedami pinigelius nupirkdavom prisiminimui dovanele.As is ligonines parsiveziau grazu gintarini pakabuka ...ir bendra nuotrauka.
Po ligonines vaziavau i sanatorija, siunte is ligonines.Bet bunant ten pablogejo gerokai sveikata t. y. atsirado didele baime . Gryzus nuvykau pas gydytoja atgal.Aisku as dabar geriu didelia doze vaistu, po truputeli mazinu, bet galiu pasakyti, kad as jauciuosiuosi geriau, ir vel viskas atrodo kitaip, galiu dziaugtis vaikais, grozetis gamta... ir svarbiausiai uzjausti ta, kuris serga depresija, nes as suprantu, kokia tai liga yra...