2015-05-28 03:05
o man tai greičiausiai padeda iš duobių išlipti 3 darbai:)) užsirašau ir pasakau sau- privalai atlikti, ypač gerai fizinis.Per jėgą, per negaliu. O paskui man smagu pasižiūrėti į tą pliusiuką prie darbo užduoties. Kai labai nėr jėgų, tai visai gerai užsirašyti ir tokius-palaistyti gėles, išsiplauti galvą, iškepti blynus.Ryte šnd neišsimiegojau, tai atsikėliau labai silpna, per nenoriu išėjau į parką, pavaikščiojau, štai grįžus palindau po dušu-šampuniukai, kremukai, ir jėgų daugiau.Na, ką norėjau pasakyti-kad skęstančių gelbėjimas yra pačių reikalas.Jau seniai atpratau nuo noro, kad kas suprastų, užjautų, pagelbėtų. Noriu nenoriu-einu va į darbą, žinau, kad dirbsiu apie 10 val.,kad teks bendrauti ir nelabai maloniai,galvoti, kad grįšiu pavargus, kad nebus jėgų, tačiau mane varo į priekį atsakomybė. Nenoriu niekam būt skolinga nei artimam, nei valstybei, būt išlaikytinė. Kol galiu-taip, negalėsiu, bus kitaip. O visi tie žaidimai -kaip kremukai, kvepaliukai, vonios, masažai, pasivaikščiojimas, kinas, romanas, tiesiog pagulėjimas, paplepėjimas, banalusis apsipirkinėjimas, o kartais ir nieko neveikimas, gėlės, poezija -mane atgaivina.Man atrodo, kad visko reikia pramaišiui, gal tada yra kažkokia pusiausvyra.Kai bus dėmesio gyvenime ir fizinei, ir dvasinei , protinei veiklai, ir darbui, ir poilsiui, ir kūnui, ir sielai, ir sau, ir kitam..ką aš žinau, per daug aš čia rašau, tai ir nusišneku gal, juk kai tyli žmogus , gerokai protingiau atrodo:))O mokytis eilėraščius tai pagalvojau, kad niekad nepagalvojau:))reiks pabandyti:)) Nors mano darbas protinis, tai aš tik ir stengiuos laisvu laiku geriau pajudėti. Šiaip tai dar labai gerai...dainuoti. Vydūnas daug apie tai rašė-kad kiekvienas garsas gydo tam tikrą organą. Dar kai man sunku, tai aš ..dūsauju:)) kvėpuoju, kvėpuoju giliai tada, atsidustu, vėl kvėpuoju giliai, taip visai nesąmoningai išeina:))
