depresijos gydymas

[zunda]

D

Pasišnekėt su savim reikia, bet tyliai, tyliai, kad niekas negirdėtų. Forume kalbėtis su savim yra tas pats, kaip rašyti sau laiškus. :)))
Be to, jei ilgai kalbėsiesi su protingiausiu (savim), atsiras didelis pavojus, kad ištiks didybės manija. Reikia oponento kuris nuleistų ant žemės. :)

[Roberta]

Puikiai žinau, ką reiškia vėl kristi žemyn, kai jauti ir gėda, kad negali rdquo;susiimtirdquo;, ir kaltini save ir visą pasaulį, traukies į kamputį ir kenti ir ima panika-nejaugi taip ir bus jau visada.Žiauri apatija, žiaurus nerimas, verčiantis kliedėti, pykti, save niekinti. Bet nenuleiskit nosies ir darykit viską viską, kas tik kiek į naudą, nesvarbu, ką kiti galvoja,nesvarbu, kokios priemonės, svarbu keltų tai dvasią aukštyn. Gal padėtų Jums bažnyčia, meditacijos.Mane tai kelia aukštyn dvasingos knygos, žmonės. Turiu draugę, kuri supranta tas būsenas, tai visad bent sakiniu mane palaiko, jei jau krentu. Nepasiduokit, nukritot ir vėl kelkitės.Čia ne taip paprasta. Žiauri tai liga dvasios ir kūno, bet ne viskas prarasta.Pamatysit, kaip bus geriau. Juk man tai geriau.

[vi]

O kur gi mūsų Žavinga dingo? Vardą pasikeitė, o darbais liko prie seno – kartais parašau... Negerai. O gal kas atsitiko?

Jaučiuosi it pradurtas pripučiamas žaislas – per atostogas kiek įsipūčiau oro, bet dabar vėl pliukštu. Kokia nesąmonė tas miestas, ruduo, žiema ir prievolė dirbti kažkieno sugalvotą darbą. Parsivežta katė kiek pagerina reikalus – reikalauja dėmesio, kurį duodama kiek įsipučiu oro. Bet jau rajumas padarėlio! Skylutė biudžete garantuota...

Noriu atgal į sodybą. Ten viskas paprasčiau ir aiškiau. Kitas ritmas, kitos mintys, kiti reginiai. O daugybė žmonių iš kaimų ir miestukų veržiasi į miestą. Keista.

[Roberta]

Žinoma, jei Jums padeda vaistai, reikia juos gerti, ypač jei nemiegate. Panaši būsena ir man buvo, kai elgiausi tiesiog nežmoniškai su savimi, ir baimės akys buvo didelis, ir pyktis nežinia kam ir dėl ko, ypač sau.Bet žinokit-kada nors bus gerai.Ieškokit išeities, ieškokit.

[Leta]

As pasidaviau. Susiradau naują psichiatrą, gydysiuosi vaistais. Negaliu be miego ilgiau tverti, vistiek susirandu kokio nors šlamšto, kur dar namuose mėtosi, tokią nerimo akimirką naktį galiu bet ką padaryti. Kad tik praeitų. tįas prašviesėjimas apie kurį rašiau tęsėsi9 neilgai. Manyje lyg du žmonės, vienas valingas, išmintingas ir su jumoro jausmu, o kitas bejėgis, persigandęs, Kai jis iškyla į viršų, dažniausiai kai būnu viena, tada man blogai ir aš negaliu sau padėti. O psichoterapija aš tikiu, tik ji per silpna mano būsenoje.

[zunda]

Visai kaip anekdote - vienas namie, tai kito nera, ir kada gi abudu buna kartu :)

[violla]

Ar rytas, ar pietus-vistiek nieko nanie...o as atejau arbatos atsigerti, pasisnekuciuoti.
Einu, kaip tas asiliukas, ieskoti draugo.. Ateee.:)

[Auksė]

Mielos moterys. Nuo depresijos geriau vaista ciproleks, pradzioj galvojau, kad mirsiu, pasireiske visi salutiniai reiskiniai, kaip aprasyta, kas gali buti, bet po dvieju savaiciu pasidare geriau. Zinoma pagerejo ir sveikta, bet tuos vaistus geriau puse metu. Gal kam nors tiks mano aprasyti vaistai. Geros sveikatos visoms.

[violla]

Labas rytas. Gal ir as noreciau paskaityti robio nurodyta knyga, net nezinojau apie ja. Nera labai gerai, gal dar labiau susiveli, bet tuo paciu ir juntama kazkokia prasme, padrasinimas.
O kalnai visuomet reiskia sunkumus: tiek kortose, tiek sapnuose. Bet i juos galima, juk, ikopti, juos apeiti. Idejus pastangu, ivedus atsargumo koeficienta, bedugnes galima isvengti. Nors zinoma, kad bedugne, butinai turi dugna...

[Leta]

Sveiki,
nemanau, kad pagrindine nerimo priežastimi gali būti darbas, tiek protinis, tiek ir fizinis. Vienu iš psichikos veikimo modelių yra judėjimas tarp aktyvios, agresyvios pozicijos ir depresyvios. Aktyvioj pozicijoj rdquo;sugriebiamrdquo; išorinius dalykus, o depresyvioj juos apmąstom savo vidaus gyvenimo kontekste. Tas ciklas gali trukti akimirksnį, ar kelias minutes. Tada jis užsibaigia ir mes įgyjam naują patirtį. Taip veikia sveika psichika. Tačiau kai viena iš pozicijų pradeda dominuoti, mes nesugebam išlipti arba iš nuolatinio psichinio sužadinimo, arba iš vidinio nerimo, nepasitenkinimo savimi, savigraužos ir tampame arba psichotikais arba depresyviais.
Įvertinus tai, kad visa tai mes darome praktiškai nesąmoningai, sąmoningai atsistatyti nėra paprasta. O vaistai tiesiog chemiškai stabdo pasekmes