2015-11-25 14:11
Ar skaitėte tokią knygą rdquo; Tik mylėdamas save būsi laimingasrdquo;? gal jūs per griežtai viską vertinate, reikia daugiau gal susitaikymo su esamybe. Sako, pamilti net galima savo ligą, nes ji daug ko išmoko. Gal bandykit įsileisti meilės į širdį. Nors nesu aš didelė patarėja, žinoma, pati nežinau dažnai, kaip geriau-mylėti ar kovoti:) Bet nereikia gal labai kietinti gyvenimo, reikia atpalaiduoti širdį, pasitikėti gera tėkme. Bandykite bent tuos teigiamus teiginius sakyti kasdien rdquo; Aš esu sveika, man viskas gerairdquo; ir pan. Sako, reikia susikurti tokią mantrą ir ją kasdien kartoti daug kartų, pasąmonė įsirašo tai ir realybėje tai išsipildo. Aš bandau. Bet imu ir užmetu šį dalyką, o čia reikia nuoseklumo diena iš dienos. yra daug puikių knygų. Kai man buvo žiauri depresija, tik jos ir gelbėdavo. Grįždavau iš darbo ir į lovą su knyga. Jos teikė viltį, kad galima pasveikti, karetu įkvėpdavo tarsi gyvenimui. kai kai užsikabina už dvasinių praktikų-meditacijų ir t. t. arba bent išmokti reiktų autogeninės treniruotės, yra tokia knygelė. Tie psichologiniai dalykai labai padeda. Tik nesakykite sau teiginių su ne. Nesakykiterdquo; Aš nepalūšiurdquo; ir pan. Reikia sakyti teigiamus teiginius, be neiginių. reikia ir valios, ir ramaus susitaikymo. Kai man labai sunku, sakau-Dieve, nebežinau aš jau kaip elgtis, kaip gyventi, nuspręsk tu, tebus tavo valia...rdquo; Arba tiesiog pasimeldžiu rdquo; Tėve mūsųrdquo; . Tai tarsi kažkaip atbaido tas didžiąsias juodumas, nors truputį palengvina. Laikykitės, juk viskas Jums gerai, juk nieko blogo nerado, tai ko čia dabar bijoti.Geriau sugalvokite, ką gero nuveiksite šį vakarą dėl savęs, ir kitų.