2015-01-02 09:01
Pas mus tai vis vien reik darbą padaryti-tai tavo bėdos, kada jį darai.Svarbu, kad būtų tada ir tada ir kvit. Dažnai ariu pietų metu, kada nieks nevaikšto. Tad kartais nugvelbiu sau laiko, jei esu kiek laisvesnė. Nevaikštau per kabinetus su kalbom,nerūkau, va tik į netą čia užlendu kavą gerdama ir tiek. Tad be jokio sąžinės graužimo kartais leidžiu sau išnykti.Kartais.Nes dažnai tai nėr kada, o ir sąžinė neleistų. Juk svarbu gebėjimas dirbti, produktyvumas, o ne išsėdėtas laikas. Žinoma, jei aptarnavimo sritis, tada negali žmonių už durų laikyti. Va, pietų metas, mūsiškiai traukia namo, bet mano namai toli, aš tik nebent iki valgyklos nueinu ar į kiemą. bet šiandien lyja, neisiu, išgersiu kavos ir vėl dirbsiu. Vakar užmigau taip anksti, tai šiandien kažkaip lengva..Per tas šventes ir nusiplūkiau-važiavom į svečius. O norisi ramybės daugiau... Jūs esate pavargusi, todėl taip sunku ir nuotaika tada neta, ir protas ardosi, siela gniuždosi. Aš šiais metais pasižadėjau savęs daugiau skirti SAU:) ne darbui. Kas bus , tas, bet reikia ir apie save pagalvoti, ne tik-ar spėsiu, ar padarysiu, ar bus gerai, viskas į šoną, tik darbas. Ai, nesąmonė. Laimės dėl to nepatyriau.Rekia gerbti ir savo poreikius, ne tik uždavinius ir pareigas...Pakentėkit, praeis tie auditai, pasauklis nušvis. Kai būna sunku atrodo, kad taip bus visad, bet taip nebus...bus tuoj geriau...