2015-03-04 13:03
Mes pernelyg įsitempiam. Juk reiktų galvoti taip-dabar darau viską , ką galiu, kad būtų gerai, nenoriu nei tingėti, nei persistengti. Reikia ir darbo, ir poilsio, malonumų. O kai bus bėda-bus išeitis, tada ir žiūrėsim. Visad galvojant-o jėzau, o gal, o gal o gal tas blogai, o gal anas, o gal...taip ir susergam depresijom, vaikštom įsitempusios, surakintom sielom ir kūnais. Kai gyvenimas bloškia, tai paskui sunkiai ir ilgai laižomės ir baimės ima-kad tik vėl nebūtų kas panašaus, todėl taip. Bet juk reiktų uždaryti seną programą ir pažvelgti kitaip, šviežiau. Kiek aš praradau dėl tų baimių ir įtampų. Galvoju-reikėjo labiau pasitikėti tiesiog kažkuo geru.Juk sako-apie ką galvoji-tas turi savybę daugintis. Galvosi apie bėdas, jos ir didės, artės. Aš dabar kai tik ima juodumos, tuoj iš visų jėgų stengiuos keisti mintis į geras. Et, blogai, bet sakaurdquo;o kaip gerai, kad....rdquo;ir randu toj situacijoj tai, kas gero. Juk rasti tai galima.Bet tai labai sunku, kai tos juodumos įsigraužusios į sielą, depresija įsirangius lyg gyvatė širdy. Sunku. Bet juk žmogus yra sąmoningas, turi veikti protu, ieškoti išeičių.Per klaidas, per lūžius, per skausmą. Kartais keliais šliaužt, kartais praskrist pro kokius negerumus. sako, Dievo reikia ne prašyti, bet dėkoti. Už tą, aną ir taip greičiau sulauksi to, ko sieki. Ramybės širdyje. Kai žmogus ramus, jis daug gali ir nudirbti, ir kitam pagelbėti. O kai įisijaučiam į beprotybes, išsimakaluojam, tai oi galima ir nesąmonių pridirbti, ale va:)Jūs, Gabija, dabar įsitempusi, bet tuoj bus geri rezultatai ir Jūs prašvisite visai kitaip. Pamatysit.To labai linkiu.