doppelgänger
Pranešimai: 748

2015-10-24 08:10

Vau, šian laikas pasikeitė, o toks girtas iš ryto buvau. Teko valandą laukti, dabar vėl geriu, nu, nestipriai:)

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 07:10

Ai, matyt, nušneku ir esu durna ir bloga. Einu geriau dirbti, nieks už mane nepadarys.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 07:10

Jūs mane ne taip supratote. Būtent tai mane ir palaiko, kad matau daug gėrio i r gerumo ir visa kita.Tik į tai ir remiuos, tik tai ir noriu ugdyti.Skauda, kai matau, kad geri žmonės yra nustumiami tarsi, jais pasinaudojama. O tas vaikas , besisvaidantis peiliu-tai ne jis blogas, o tai, kad nesijaučia saugus, matyt, kad kažkas sužalota jame ir ne jis kaltas, ir ne jis blogas. Man skauda dėl jo, kad jam taip blogai, kad jo siela jau tokia sužalota. Sakot pasirinkti ar pinigai, ar dvasinai dalykai ar gerbūvis, sąžinė. Taip, pagal dažnai matomas visuomenės normas, belieka pasirinkti-būti nesąžininga ir turėti pinigų ir pan. Bet man kažkaip man noris ir būti sąžininga , ir turėti pinigų, gerbūvio,užsidibrti tai dorai dirbant, savo protu, pastangomis ir būti ne vergu, ne kuinu, vos paeinančiu. Nekalbu apie kažkokį ten turtą didžiulį, bet bent tai, kad galėtum išleisti vaikus į mokslus, užsimokėti už šildymą.Kaip dažnai matome iš kailio besineriančius žmones, dirbančius keliuose darbuose ne dėl to, kad siekia turto, o dėl to, kad nors kiek sudurtų galą su galu.Aš neturiu jokių santaupų ir bijau dėl ateisties, stengiuos daug dirbti, nes nenoriu būti niekam našta.Ir anaiptol nemanau, kad tas dvasingas, kuris lotose mantras sako. Norėtusi tik daugiau matyti pagarbos vienas kitam ir mažiau arogancijos, agresijos.Vis daugiau prikuriama visokiausių tecnologijų, pasaulis atseit tobulėja, tad žmogus lyg turėtų būti laisvesnis, mažiau dirbti, skirti daugiau laiko dvasiniam dalykam, poilsiui,turėtų daugiau ir to turtelio turėti, tačiau viskas atvirkščiai-žmogus tampa tarsi užspeistas tų technologijų ir t. t. Jis vis labiau įsitempęs, vis labiau skuba, vis labiau jaučiasi nesaugus, neturintis naglų cjarakterio savybių yra išmetamas už borto, tampa bejėgiu, ligotu dažnai ir nieko neužgyvena. Juk šios priežastys yra daugelio mūsų depresijų priežastys. depresuoja dažnai jautrūs, geri žmonės, siekiantys gražių dalykų, tik dažnai palūžtantis tame, nes , deja, turi būti naglas, nesąžiningas-tai labiau apsimoka tiesiog. Bet tikrai stiprūs dvasia, manau, geba viską, supranta, išlaiko gražią sielą, nesusižaloja, nepalūžta. Gal Jūs, Vienas, toks ir esate.

viva
Pranešimai: 92

2015-10-24 07:10

Na gal as ne taip jus supratau,taciau visgi manau, kad jus save prievartaujate.Sakote noreciau myleti,bet nemylite.tiketi pasaulio geriu gerai,bet kai apgaudinejate save, tai jau ne kas.pasaulis pilnas ydu, kaip ir gerio.as tikiu tuo kas mano manymu yra gera ir tyra.atrandu zmonese ju ydas ir geri.tada lengviau pamatyti ir realiai suvokti kad niekas nera tobulas.nesistengiu pamilti to ko nemyliu.gal ir blogai darau,taciau kai stengdavausi pamilti prievarta,tai nieko gero neiseidavo.jei zmogus padaro man bloga, kodel tureciau jam sypsotis?nesakau,kad linkiu jam bloga,tiesiog mintyse pagalvoju ka padariau negerai ir ka jis padare negerai.nesu is tu besikeiksnojanciu zmogystu,taciau viso sielvarto laikymas savyje,mane pacia vercia jaustis kalta.gryzusi is paskaitu jau nebeturiu jegu zaisti su savo dukrele.taciau sugalvoju kitu dalyku, kurie patenkina mudvi abi.pvz.siltai apsiklojame ir isitaisome lovoje,skaitau jai graziu pasakeliu,valgome ledu ir t.t.o kai jau pailsiu, tada ir nuotaika pakyla,jegu atsiranda.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 06:10

Ir viršininko aš nenoriu koneveikti:)nei garsiai, nei už akių. Kaip nei vieno žmogaus. Suprasti noriu. Jei einu į šią įstaigą, tai norėčiau ją mylėti. Kaip ir žmones, su kuriais dirbu, bendrauju. Tik kaip čia būti ta mylinčia, pagarbia, kai nesijauti saugus ir šalia matai aroganciją, nedragiškumą. Tai jokia dejonė, aš čia tik šiaip va kalbu ir tiek. Mat jaučiuos po įtrmptos dienos vakar dar nuvargus, tai taip ilsiuosi:)Manau, kad reikia stiprinti dvsinį centrą, kad būtum pajėgus susidūręs su blogiu nepalūžti, išsaugoti švarią sielą, blaivųų protą, tikėjimą gėriu. Tai labai reiktų įdiegti auklėjant vaikus. O tai nejausdami draugiškos aplinkos paskui ima devynmečiai švaistytis peiliu ir keršyti tam kažkam:(

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 06:10

Taigi ir sakau, kad nereikia kovoti su pasauliu, nei su kitais, nei su savim. Stengiuos imtis atsakomybės, žiūrėti teigiamai, dirbti ir stengtis ir t. t. Bet oi kaip sunku. Ir tiek:)O nustumti kažką į šoną, kaip Jūs sakote, nėra gerai...manau:)

viva
Pranešimai: 92

2015-10-24 05:10

saunus laiskas.este linkusi i savianalize.sakote kovoti su pasauliu.tai tas pat kas kovoti su vejo malunais.pasaulio nepakeisite, bet galite pakeisti savo poziuri.apreke virsininkas?atsipalaiduokite,nesigrauzkite.galite mintyse ji iskoneveikti.darykite viska, tik nepulkite i nevilti.jus turite dirbti,kad gyventumete.o geru zmoniu kaukes dedasi visi, tiek sveiki tiek sergantys.seniau grauzdavausi del kiekvieno pasakyto zodzio,bijodavau klad zmones apie mane ko nors blogai nepagalvotu.o dabar man i viska nusispjaut.ismokau nustumti blogus nutikimus.kartais neturiu noro kalbeti net su vyru.gerai kad jis mane supranta,palaiko.na nezinau gal cia nesamoniu prirasiau bet man taip atrodo.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 05:10

oje, ir aš čia randu sau kritikos-šiam laiškuty filologės viollai.nes tikrai dažnai taip būna-šneku tai, ką norėčiau matyti, kas siekiamybė, kuo tikiu teoriškai, bet, deja, praktika kartais kitaip pasisuka ir su žmonėm pasielgiu negarbingai, na, ne taip, kaip norėčiau iš tikro.gal tai silpnybė, gal neišmintis, pasimetimas.gal tiesiog gyvenimas verčia(čia pat menkiausias savęs pateisinimas, fui).taip norisi būti gražiu, teigiamu, geru žmogum, mylėti ir priešus, su niekuo nesipykti, bet...susikaupia kokia nuoskauda viena kita ir randasi pykčiai, kurį galiu nukreipti į save, galiu ant to žmogaus, galiu sublimuoti kažkaip.nukreipimas blogų emocijų į save nėr gerai, tai kelia depresiją irgi.kai prisiimi tik sau kaltes, bandai mylėti kitą, nors jis tau blogo daro, bandai derintis..todėl mes dažnai ir išliejam tas emocijas ant to kito galvos...taip gal nėra dar taip blogai.blogai, kai nukenčia visai pašaliniai-kažkas parduotuvėje, vaikai namie....tai ir šiam forume-nereikia taip jau labai įsižeisti dėl kio pastabų.juk išsako kažko ir vertingo, protingai galima pasinaudoti tuo norint tobulėti.jei tik vienas kitą gluostytume-neįdomu.o, kaip Leta sakė-pyktis kuria ir energiją:))ak, visi čia mes vienodi-turim visko-ir juodo, ir balto:))

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 05:10

Vienas, man regis, Jūs randate išeitį dvasiniuose dalykuose. Na, sprendžiu pagal jūsų laiškučius ir nuraodytą tinklapį. Įdomu, kaip jums pavyksta suderinti tokius dalykus-vidinį ir išorinį gyvenimą, dvasinius ir išorinius dalykus. Dvasia mano norėtų kitaip, bet aplink matau vos ne pagal darvino teoriją-kova už vūvį, nustumiant ir suėdant kitą. Jei ne-lieki už borto ir kvailas. Juk visi tie dvasiniai ieškotojai laikomi tik naivuoliais, keistuoliais. Manau, kad reikia čia pusiausvyros. Bet kaip tai rasti, kaip nepaklysti, būti tiek dvasiškai stipriam, kad galėtum savo dvasią išlaikyti lyg uolą šiame pasaulyje, kur vertinamas žmogus pagal pareigas, mokėjimą užkalti pinigų ir pan. Neabsoliutinu, bet tendencija tokia. Kaip būti tuo dvasingu ir stipriu.tai beveik neįmanoma. Štai vakas specialiai suskaičiavau, kiek darbe turėjau reikalų, pokalbių,kiek turėjau spręsti, greit padaryti ir tobulai padaryti, grei atsakyti, būti rdquo;šaunuolėrdquo;. Taip tiesiog REIKIA ir tiek.Vien pas mane į kabinetą atėjo 10 žmonių, teko pačiai panašiai tiek kartų išeiti su reikalais-tvarkyti vieną ar kitą reikalą, telefonu atsakiau 10 skambučių, dar daugiau skambinau pati. Buvo labai nemalonių skambučių porą, kai reikėjo išlaikyti nepelnytus kaltinimus ir aroganciją aukščiau užimančių pareigas. Laiškų el. paštu išsiunčiau 25, visi-su atsakymu, su klausimu, reikalu, su prikabintu failu, kurį irgi teko paruošti, gavau 20 laiškų, į kuriuos turėjau atsakyti ir kažką sutvarkyti pagl nurodymus ar prašymus. Buvau 2 val posėdyje, kuriame irgi-kaip ant adatų, nes nežinai, ką kada kas pasakys ir teks atsakyti. Visa pramoga-porą kartų užėjau čia ir porą kartų išgėriau kavos, per pietų pertrauką išlėkiau pasidaryti šalia masažo, bet kai grįžau vakare taip skaudėjo nugarą, kad eiti mankštintis jau nepajėgiau, o nuo įtampos išgėriau 50 gr konjako ir atsiguliau. Taip, dar klausiau vyrų bėdų, kalbėjo apie valandą, taip pat -tik apie bėdas darbe. Vaikam laiko nebeliko. Kai pasiėmiau knygą, tesugebėjau perskaityti du sakinius. Ačiū die-gerai miegojau, nors būna, kad visą naktį jaučiu įtampą ir nepadeda nei jogiški kvėpavimo pratimai nei prievartavimas savęs mąstyti apie tai, kas gražu. Savaitgalį-tvarkomi šeimos reikalai, tvarkymai, skanesnio maisto gaminimas. jau šį savatgalį vieną dieną tai pabėgsiu į seminarą apie reiki:) dargi turi būti gera mama-ryte visad pusryčius gaminu ir t. t. kaip viosoj šitoj mėsmalėj nedepresuoti, išlikti garbinga, stabili, siekti dvasingumo, jį realizuoti. Na, ačiū Die, randu dar laiko,jėgų, bet visgi-tai labai sunku. Juk galima pasijusti tik kuinu, tik darbiniu sraigteliu. Ir ne dėl didelių pinigų tai.dėl elementaraus išgyvenimo. Bandau mėtyti šalin, kas nereikšminga, bet visgi tai sunku labai. Na, ne kiekviena diena tokia, šiandien, galvoju, gal bus lengviau, bet...jaučiu nedraugišką aplinką, jaučiu baimes dėl rytojaus, atsakomybes dėl tėvų, vaikų, sveikatos, jaučiu nuovargį,išderintą pasaulį, neharmoniją, materializmą, jaučiu alkį dvasingumo, draugiškumo. O dar ta depresija:( Na, ačiū Die, po didelių mano pastangų ir tikėjimo ji traukiasi ir aš laiminga, kad galiu dirbti, bendrauti, atlikti pareigas. Tik labai nenoriu tos nedraugiškos būties, noriu švelnumo, daugiau pasitikėti pasauliu norėčiau, bet kad taip dažnai jame matyti tiek tos neharmonijos, tiek tų nesąmonių, kad nežinia nei kaip su tuo susitaikyti, o kovoti tai nei prasmės nematau,nes nemanau, kad kova kas pasiekiama. kažkaip norėčiau save įkomponuoti į šitą būtį, atrasti, kokia ta mano misija.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-10-24 04:10

Viva, Raminta, kaip nuotaikos? Nu žiūrėkit, kad neliūdėtumėt. Raminta šiandien eis sijono pirkti, paskui parašys, kokia laiminga grįžo.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių