Virusinis E hepatitas (B17.2)

Tai yra anksčiau vadinamas nei A, nei B hepatitas, plintantis enteriniu būdu.
I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – hepatito E virusas (HEV), kurio genomą sudaro viengubos vijos RNR molekulė; HEV priskiriamas prie Caliciviridae šeimos.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – ligonis, ypač sergantis švelniomis (be klinikinių požymių)
formomis;
virusas perduodamas per išmatas, pro burną, dažniausiai per vandenį,
galimas ir buitinis sąlytis;
kyla didelės epidemijos, kai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, ryškus teritorinis plitimas – Indija, Azijos žemynas, Vidurinės Azijos šalys; imlumas neaiškus, ypač imlios moterys trečiąjį nėštumo trimestrą; HE būdingos dažnesnės žaibiškos formos nei HA (12%), tarp nėščių moterų gali būti 20–40% atvejų.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 15–64 dienos (dažniausiai apie 26–40 dienų); prodromo
laikotarpis trunka 1-10 dienų (vidutiniškai 3-4 dienas): skausmas pakrutinėję, pykinimas,
silpnumas, retai – karščiavimas; geltos laikotarpis – apie 12–14 d.: savijauta
pagerėja tik 25% ligonių, silpnumas, anoreksija, skausmas dešiniojoje pašonėje,
artralgijos (80%), odos niežėjimas;
kepenų padidėjimas (60–95%);
HE mirštamumas endeminėse šalyse – 0,5–4% (10 kartų didesnis nei HA); nėščių
moterų mirštamumas – 10–40%;
mirties priežastis – kepenų encefalopatija, hemoraginė diatezė, inkstų
nepakankamumas;
„žaibiškas“ hepatitas – 5–10% geltinių ligos formų;
nėra lėtinio hepatito ir lėtinio HEV nešiojimo.
4. Diagnozę pagrindžia:
E viruso dalelių radimas išmatų filtrate, tiriant elektroniniu mikroskopu (retai atliekama), anti-HEV IgM nustatymas kraujyje ELISA, EIA metodu; biocheminiai kraujo tyrimai kaip ir sergant A hepatitu.
5. Diagnozės formulavimas: Hepatitis E acuta.
Ligos sunkumas: tevis, mitis, gravis.
II. Gydymas – kaip sergant A hepatitu

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė