Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

 Puošiamės ir ruošiamės

Kiekvieną kartą išsiruošdami iš namų pasirenkame tinkamiausius apdarus ir avalynę. Tas pats ir einant grybauti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė einant į mišką pataria rengtis šviesius drabužius, ant kurių gerai matytųsi erkės ir kiti miške grobio laukiantys parazitai, dėl tos pačios priežasties nepalikti namie kepurės ar skarelės.

Patartina, kad rūbais būtų padengtas visas kūnas, nevertėtų eiti grybauti plikomis blauzdomis. Taip pat būtina nepamiršti aukštų guminių batų, jei kartais tektų „stoti į kovą“ su netikėtai pasirodžiusiu šliužu ar miške telkšančia bala.

Jei į mišką vežatės vaikus, pasirūpinkite, kad jiems nebūtų per šalta ar per karšta. Taip pat prieš veždamiesi vaikus į mišką kiekvieną kartą nepamirškite „instruktažo“ – kišti į burną patikusio grybo negalima, kaip ir geriau negrybauti ir nedėti į burną sultingos bruknės ar mėlynės,  prieš tai tais pačiais pirštukais rovus ne itin švarius grybus.

Ypatingą dėmesį ruošiantis grybauti reikia skirti aksesuarams: „Grybams dėti labiausiai tinka medinės pintinės ar plastikinė tara, tačiau būtinai su skylutėmis, – pataria sveikatos specialistė V. Dubinskienė. – Nedėkite grybų į polietileninius maišus, plastikinius oro nepraleidžiančius kibirus. Grybai turi labai daug vandens, jie labai greitai genda, todėl nekvėpuojančioje taroje greitai ištyžta, praranda savo formą, maistines savybes.

Ir valgomieji grybai ne visuomet tinka

Daugelis mano, kad jei rinks tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįsta, žino, kad jie valgomi, – neapsinuodys. Teisingai, tai pati svarbiausia taisyklė kraunant grybus į krepšį. Tačiau, pasak V. Dubinskienės, apsinuodyti vis dėlto galima ir gerais valgomaisiais grybais, jei jie seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti. „Tokiuose grybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų ir aminų junginiai. Tokie patys, kurie atsiranda gendant mėsai, žuvims ar sviestui, – perspėja specialistė. – Užvalgius tokių „gėrybių“, jau po 1–2 valandų gali pakilti temperatūra, pykinti, atsirasti viduriavimas. Tiesa, skirtingai nei paragavus nuodingų grybų, paprastai pasveikstama po kelių dienų.“

Tačiau visų šių nemalonumų galima išvengti tiesiog renkant jaunus, nesukirmijusius ar kitaip nepažeistus grybus. Beje, jei grybų miške daug, tai verta rinkti tik grybų kepurėles, nes jos, pasak specialistės, kur kas naudingesnės nei kotai. „Išrovę grybą apvalykite kotelį ir į pintinę dėkite kuo švaresnį, – pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė. – Žemės krepšyje gali suteršti grybus, o daug humuso turinčioje žemėje gali būti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingų botulizmo sukėlėjų.“

Beje, pasirūpinti reikia ir grybauti itin mėgstančiais vaikais. Aprangos kodas jiems galioja tas pats, tačiau jei į mišką išsiruošėte su smalsiais vietoje nenustygstančiais mažyliais, – pasirūpinkite drėgnomis servetėlėmis. Jūs grybus pažįstate, o jūsų mažylis? Todėl jis gali susigundyti išrauti ne tik gražų, bet ir nuodingą grybą su taškeliais ir sijonėliu, ir gerai jį ištyrinėti, o vėliau iš nuostabos ir pasitenkinimo visus penkis pirštus susikišti į burną. Tiesa, pasak V. Dubinskienės, net ir taip nutikus neverta pulti į paniką, nes tikimybė apsinuodyti maža, tačiau vis vien verta užkirsti tam kelią tiesiog nuvalant mažylio rankas drėgna servetėle.

Grįžus namo

Specialistai pataria vos peržengus namų slenkstį nusivilkti drabužius, su kuriais vaikštinėjote miške, ir juos padžiauti lauke, kad koks drabužiuose užsilikęs parazitas nepatektų į namus. Taip pat, jei tik yra galimybė, reikėtų nusiprausti po dušu ir apsižiūrėti, ar ko nors neparsinešėte ant savo kūno. Pasirūpinus asmenine higiena, reikia nepamiršti ir miško gėrybių – grybus taip pat reikėtų kuo greičiau išvalyti ir apvirti.

„Jei neturite laiko iš karto sutvarkyti grybus, patieskite juos ant švaraus popieriaus garai vėdinamoje patalpoje, – pataria edukologė Vida Dubinskienė. – Ir būtinai juos sutvarkykite kitą rytą, nelaikykite nešvarių grybų ilgiau kaip parą. Kaip minėjau, jie turi daug vandens, todėl juose greitai pradeda kauptis įvairūs mikrobai, lervos, kurie grybus pažeidžia.“

Beje, nors kai kuriuos grybus, tokius kaip baravykai, voveraitės ar kazlėkai, galima dėti tiesiai į keptuvę, tačiau prieš kepant geriausia apvirti: pirmąjį vandenį grybams užvirus reikėtų nupilti, o antrą kartą jiems užvirus pakanka pavirti 20–30 minučių.

Tačiau jei paskanavus pačių surinktų grybų po keliolikos valandų ar paros pakyla temperatūra, pradeda pykinti, suktis galva ar atsiranda kitų simptomų, – nedelsdami važiuokite pas gydytojus – į jūsų krepšelį vis dėlto pateko nuodingas grybas.

Yra du apsinuodijimų grybais atvejai: pirmasis, kai suvalgius nuodingų grybų žmogus greitai, po pusvalandžio, sunegaluoja: vemia, atsiranda traukuliai. Ir antras, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui.

Pirmuoju atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antruoju – daug sunkesnis ir sunkiai gydomas. Pastarasis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti.

„Pajutus pirmuosius blogumo požymius, svarbu sukelti vėmimą, tuomet išgerti 1–2 stiklines vandens ir kuo skubiau važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą“, – pataria V. Dubinskienė. Tiesa, vėmimo negalima sukelti, jei žmogų ištiko širdies priepuolis, prasidėjo traukuliai, apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn. ar nėščioji per pirmus tris nėštumo mėnesius, – tokiais atvejais būtinąją pagalbą suteiks tik medikai.

Nuodingi grybai gali pridaryti nemažai bėdų ar net sukelti mirtį, todėl net jei manote, kad esate pūkus grybautojas, nepervertinkite savo jėgų ir būkite itin atidus dėdamas grybus į krepšį. Gero „laimikio“!

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais

Pasijutus blogai, nedelsiant reikia sukelti vėmimą (kišti pirštus į burną, dirginti gomurį).

Apsinuodijusiajam grybais žmogui prieš vėmimą negalima duoti gerti vandens, tik kai žmogus išvėmė maistą, galima duoti šilto vandens, kruopų nuoviro, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių, arkliauogės lapų arbatos (1–2 litrus).

Jei nukentėjusysis nęsamoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). Tuomet reikia skubiai kreiptis medicininės pagalbos į gydytoją toksikologą.

Visais atvejais vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti (jei jų liko).

Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia laiku suteikti pagalbą, todėl nedelskite: mintis, kad blogumas praeis savaime, – neteisinga.