Puošiamės ir ruošiamės
Kiekvieną kartą išsiruošdami iš namų pasirenkame tinkamiausius apdarus ir avalynę. Tas pats ir einant grybauti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė einant į mišką pataria rengtis šviesius drabužius, ant kurių gerai matytųsi erkės ir kiti miške grobio laukiantys parazitai, dėl tos pačios priežasties nepalikti namie kepurės ar skarelės.
Patartina, kad rūbais būtų padengtas visas kūnas, nevertėtų eiti grybauti plikomis blauzdomis. Taip pat būtina nepamiršti aukštų guminių batų, jei kartais tektų „stoti į kovą“ su netikėtai pasirodžiusiu šliužu ar miške telkšančia bala.
Jei į mišką vežatės vaikus, pasirūpinkite, kad jiems nebūtų per šalta ar per karšta. Taip pat prieš veždamiesi vaikus į mišką kiekvieną kartą nepamirškite „instruktažo“ – kišti į burną patikusio grybo negalima, kaip ir geriau negrybauti ir nedėti į burną sultingos bruknės ar mėlynės, prieš tai tais pačiais pirštukais rovus ne itin švarius grybus.
Ypatingą dėmesį ruošiantis grybauti reikia skirti aksesuarams: „Grybams dėti labiausiai tinka medinės pintinės ar plastikinė tara, tačiau būtinai su skylutėmis, – pataria sveikatos specialistė V. Dubinskienė. – Nedėkite grybų į polietileninius maišus, plastikinius oro nepraleidžiančius kibirus. Grybai turi labai daug vandens, jie labai greitai genda, todėl nekvėpuojančioje taroje greitai ištyžta, praranda savo formą, maistines savybes.
Ir valgomieji grybai ne visuomet tinka
Daugelis mano, kad jei rinks tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįsta, žino, kad jie valgomi, – neapsinuodys. Teisingai, tai pati svarbiausia taisyklė kraunant grybus į krepšį. Tačiau, pasak V. Dubinskienės, apsinuodyti vis dėlto galima ir gerais valgomaisiais grybais, jei jie seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti. „Tokiuose grybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų ir aminų junginiai. Tokie patys, kurie atsiranda gendant mėsai, žuvims ar sviestui, – perspėja specialistė. – Užvalgius tokių „gėrybių“, jau po 1–2 valandų gali pakilti temperatūra, pykinti, atsirasti viduriavimas. Tiesa, skirtingai nei paragavus nuodingų grybų, paprastai pasveikstama po kelių dienų.“
Tačiau visų šių nemalonumų galima išvengti tiesiog renkant jaunus, nesukirmijusius ar kitaip nepažeistus grybus. Beje, jei grybų miške daug, tai verta rinkti tik grybų kepurėles, nes jos, pasak specialistės, kur kas naudingesnės nei kotai. „Išrovę grybą apvalykite kotelį ir į pintinę dėkite kuo švaresnį, – pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė. – Žemės krepšyje gali suteršti grybus, o daug humuso turinčioje žemėje gali būti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingų botulizmo sukėlėjų.“
Beje, pasirūpinti reikia ir grybauti itin mėgstančiais vaikais. Aprangos kodas jiems galioja tas pats, tačiau jei į mišką išsiruošėte su smalsiais vietoje nenustygstančiais mažyliais, – pasirūpinkite drėgnomis servetėlėmis. Jūs grybus pažįstate, o jūsų mažylis? Todėl jis gali susigundyti išrauti ne tik gražų, bet ir nuodingą grybą su taškeliais ir sijonėliu, ir gerai jį ištyrinėti, o vėliau iš nuostabos ir pasitenkinimo visus penkis pirštus susikišti į burną. Tiesa, pasak V. Dubinskienės, net ir taip nutikus neverta pulti į paniką, nes tikimybė apsinuodyti maža, tačiau vis vien verta užkirsti tam kelią tiesiog nuvalant mažylio rankas drėgna servetėle.
Grįžus namo
Specialistai pataria vos peržengus namų slenkstį nusivilkti drabužius, su kuriais vaikštinėjote miške, ir juos padžiauti lauke, kad koks drabužiuose užsilikęs parazitas nepatektų į namus. Taip pat, jei tik yra galimybė, reikėtų nusiprausti po dušu ir apsižiūrėti, ar ko nors neparsinešėte ant savo kūno. Pasirūpinus asmenine higiena, reikia nepamiršti ir miško gėrybių – grybus taip pat reikėtų kuo greičiau išvalyti ir apvirti.
„Jei neturite laiko iš karto sutvarkyti grybus, patieskite juos ant švaraus popieriaus garai vėdinamoje patalpoje, – pataria edukologė Vida Dubinskienė. – Ir būtinai juos sutvarkykite kitą rytą, nelaikykite nešvarių grybų ilgiau kaip parą. Kaip minėjau, jie turi daug vandens, todėl juose greitai pradeda kauptis įvairūs mikrobai, lervos, kurie grybus pažeidžia.“
Beje, nors kai kuriuos grybus, tokius kaip baravykai, voveraitės ar kazlėkai, galima dėti tiesiai į keptuvę, tačiau prieš kepant geriausia apvirti: pirmąjį vandenį grybams užvirus reikėtų nupilti, o antrą kartą jiems užvirus pakanka pavirti 20–30 minučių.
Tačiau jei paskanavus pačių surinktų grybų po keliolikos valandų ar paros pakyla temperatūra, pradeda pykinti, suktis galva ar atsiranda kitų simptomų, – nedelsdami važiuokite pas gydytojus – į jūsų krepšelį vis dėlto pateko nuodingas grybas.
Yra du apsinuodijimų grybais atvejai: pirmasis, kai suvalgius nuodingų grybų žmogus greitai, po pusvalandžio, sunegaluoja: vemia, atsiranda traukuliai. Ir antras, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui.
Pirmuoju atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antruoju – daug sunkesnis ir sunkiai gydomas. Pastarasis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti.
„Pajutus pirmuosius blogumo požymius, svarbu sukelti vėmimą, tuomet išgerti 1–2 stiklines vandens ir kuo skubiau važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą“, – pataria V. Dubinskienė. Tiesa, vėmimo negalima sukelti, jei žmogų ištiko širdies priepuolis, prasidėjo traukuliai, apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn. ar nėščioji per pirmus tris nėštumo mėnesius, – tokiais atvejais būtinąją pagalbą suteiks tik medikai.
Nuodingi grybai gali pridaryti nemažai bėdų ar net sukelti mirtį, todėl net jei manote, kad esate pūkus grybautojas, nepervertinkite savo jėgų ir būkite itin atidus dėdamas grybus į krepšį. Gero „laimikio“!
Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais
Pasijutus blogai, nedelsiant reikia sukelti vėmimą (kišti pirštus į burną, dirginti gomurį).
Apsinuodijusiajam grybais žmogui prieš vėmimą negalima duoti gerti vandens, tik kai žmogus išvėmė maistą, galima duoti šilto vandens, kruopų nuoviro, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių, arkliauogės lapų arbatos (1–2 litrus).
Jei nukentėjusysis nęsamoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). Tuomet reikia skubiai kreiptis medicininės pagalbos į gydytoją toksikologą.
Visais atvejais vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti (jei jų liko).
Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia laiku suteikti pagalbą, todėl nedelskite: mintis, kad blogumas praeis savaime, – neteisinga.
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauCiklinio vėmimo sindromas – reta funkcinė liga, kurią pirmą kartą dar 1882 metais aprašė Samuel Gee. Pradžioje šis sindromas buvo pastebėtas išimtinai vaikams, vėliau pradėti aprašinėti šiuo sindromu sergančių suaugusiųjų atvejai. Pastaruoju metu suaugusių sergančiųjų skaičius vis didėja, yra tikimybė, kad po kurio laiko liga bus diagnozuojama kur kas dažniau. ...
Skaityti daugiauNėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE....
Skaityti daugiauManoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo – nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Atrodytų, vasarą tikrai pailsėsime nuo visų stresų, rūpesčių – juk bus atostogos, ilsėsimės, tad visi negalavimai praeis savaime. Deja, dažnai būna atvirkščiai – įvairių virškinimo sutrikimų dar padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, bet atsiranda kitų priežasčių – kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“. ...
Skaityti daugiauViena iš organizmo apsauginių reakcijų yra vėmimas. Dažniausiai vaikai vemia dėl įvairių virusų ar infekcijų, kurios, patekusios į organizmą, sukelia skrandžio ar žarnyno uždegimą. Taigi vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Tačiau, jeigu vaikas nenustoja vemti, tai gali būti pavojingos ligos simptomas. Kokios tai gali būti ligos ir ką reikėtų daryti tėveliams, jei vaikas nenustoja vemti, paprašėme pakonsultuoti Bendrosios medicinos praktikos klinikoje dirbančios vaikų gydytojos Virginijos LUKŠIENĖS....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauSveikatos priežiūros centro “A klinika” bendrosios praktikos gydytoja dr. Kristina BORKIENĖ pažymi, kad vasaros kelionių mėgėjams malonų poilsį bei naujus įspūdžius neretai sugadina virškinamosios sistemos negalavimai....
Skaityti daugiau