Pirmo nėštumo trečdalio (seniau vadindavome – trimestro) metu nėščiąsias pykina, kartais labai smarkiai, iki nenutrūkstamo vėmimo, ypač rytais. Prie kriauklės jos gali išstovėti pusę dienos. Vemdamos moterys netenka daug skysčių, mažėja kūno svoris. Vakarop palengvėja, jos jau gali valgyti, gerti. Pasitaiko sunkesnių atvejų, kai tenka gultis į ligoninę skysčiams papildyti lašelinėmis, vėmimo priepuoliams apraminti. Nuo vėmimo dažnai moteriai atsiranda skausmas duobutėje, rėmuo, deginimas, kartumas burnoje. Rūgštus vėmalų turinys, susimaišęs su skrandžio sultimis, sudirgina stemplės ir burnos gleivinę.
Nereikėtų jaudintis dėl sumažėjusio svorio, jis vėliau sugrįžta ir auga, pagerėjus nėščiosios savijautai ir apetitui. Jei vėmimas tampa smarkus, nualina moters organizmą iki visiško fizinio ir nervinio išsekimo nepaisant gydymo, tenka aiškintis to priežastis, spręsti klausimą apie nėštumo tęsimą. Bet tokių atvejų pasitaiko retai.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra įprasti ankstyvojo nėštumo negalavimai. Nėščiąsias pykina dažnai, iki 90 proc. atvejų, vemia apie 60 proc. nėščiųjų. Šis nėštumo sukeltas negalavimas praeina po 13–16 nėštumo savaitės.
Kitas dažnas negalavimas – refliuksezofagitas – atsiranda antroje nėštumo pusėje, ypač jo pabaigoje, kai padidėja gimda ir pradeda spausti skrandį, kitus vidaus organus. Nėščiosios jaučia rėmenį, graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą burnoje, dažniau gulimoje padėtyje, pasilenkus. Kartais rėmuo toks stiprus, kad nėščioji pusiau sėdomis praleidžia visą naktį. Vėlgi rėmuo vargina tikrai ne visas moteris. Tos, kurioms iki nėštumo buvo padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sirgo gastroezofaginio refliukso liga ar patyrė stemplės išvaržą, dažniau jaučia skrandžio rūgšties atpylimo (refliukso) sukeltus stemplės spazmus, gali sutrikti rijimas. Šioms nėščiosioms refliukso liga gali paūmėti ne tik per trečiąjį nėštumo trečdalį, bet ir per pirmąjį.
Visais atvejais nėščioji turėtų pasisakyti gydytojui, kas ją vargina. Paprastai nėščiosios yra labai atsargios ir, pajutusios sveikatos sutrikimą, ieško pagalbos ir patarimo. Rėmuo nėra pavojingas sveikatos sutrikimas. Lengvais atvejais moteriai siūloma atsigerti paprasto vandens arba šarminio (be angliarūgštės) mineralinio vandens. Galima čiulpti šarminamąsias tabletes, kurios neutralizuoja druskos rūgštį, tačiau nepatenka į kraują ir nepasiekia vaisiaus. Jei šios priemonės nepadeda, užsitęsusiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją. Tada skiriama stipresnių vaistų (pavyzdžiui, Raniberl), nekenksmingų vaisiui. Šie vaistai blokuoja druskos rūgšties gamybą skrandyje, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Kai kurioms nėščiosioms pakanka kelis vakarus prieš miegą išgerti šių vaistų, ir rėmuo sumažėja, pagerėja miego kokybė.
Siūlomi šie patarimai nėščiajai:
· Miegoti pakėlus lovos galvūgalį apie 15–20 cm.
· Valgyti nedidelėmis porcijomis, lėtai.
· Vengti angliarūgštės prisodrintų gėrimų, šokolado, prieskoninių daržovių, pomidorų padažo, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
· Neleisti užkietėti viduriams, valgyti maistą, kuriame daug augalinės ląstelienos.
· Gerti vaistažolių arbatas. Imbieras slopina rūgštų atsirūgimą ir rėmenį; ramunėlių, rozmarino, melisos arbatos mažina įtampą.
· Po valgio nedirbti, nesilankstyti, sunkiai nenešti.
· Negulti 1 2 valandas po valgio, geriau kurį laiką pavaikščioti, kol skrandžio turinys nusileis į žarnyną.
· Seilių gamybai paskatinti čiulpti citrinos žievelę ar kramtomąją gumą.
· Nenešioti varžančių drabužių.
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauCiklinio vėmimo sindromas – reta funkcinė liga, kurią pirmą kartą dar 1882 metais aprašė Samuel Gee. Pradžioje šis sindromas buvo pastebėtas išimtinai vaikams, vėliau pradėti aprašinėti šiuo sindromu sergančių suaugusiųjų atvejai. Pastaruoju metu suaugusių sergančiųjų skaičius vis didėja, yra tikimybė, kad po kurio laiko liga bus diagnozuojama kur kas dažniau. ...
Skaityti daugiauNėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE....
Skaityti daugiauManoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo – nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Atrodytų, vasarą tikrai pailsėsime nuo visų stresų, rūpesčių – juk bus atostogos, ilsėsimės, tad visi negalavimai praeis savaime. Deja, dažnai būna atvirkščiai – įvairių virškinimo sutrikimų dar padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, bet atsiranda kitų priežasčių – kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“. ...
Skaityti daugiauViena iš organizmo apsauginių reakcijų yra vėmimas. Dažniausiai vaikai vemia dėl įvairių virusų ar infekcijų, kurios, patekusios į organizmą, sukelia skrandžio ar žarnyno uždegimą. Taigi vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Tačiau, jeigu vaikas nenustoja vemti, tai gali būti pavojingos ligos simptomas. Kokios tai gali būti ligos ir ką reikėtų daryti tėveliams, jei vaikas nenustoja vemti, paprašėme pakonsultuoti Bendrosios medicinos praktikos klinikoje dirbančios vaikų gydytojos Virginijos LUKŠIENĖS....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauSveikatos priežiūros centro “A klinika” bendrosios praktikos gydytoja dr. Kristina BORKIENĖ pažymi, kad vasaros kelionių mėgėjams malonų poilsį bei naujus įspūdžius neretai sugadina virškinamosios sistemos negalavimai....
Skaityti daugiau