Vaikas vemia. Kas jam ir ką daryti?

Kokios dažniausios vėmimo priežastys?

Dažniausiai – įvairios infekcijos, virusai, taip pat apsinuodijimas maistu ar medikamentais. Yra kitų priežasčių, dėl kurių vaikai vemia būdami tam tikro amžiaus. Pavyzdžiui, 2–6 savaičių kūdikiai gali sirgti pilorostenoze, kurios vienas iš simptomų yra vėmimas.
Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų. Kai kūdikis alergiškas karvės pienui (jo baltymams), tėveliai duoda jam dirbtinio maistelio. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į paruošimo bei laikymo sąlygas. Nes kitaip į jį iš aplinkos gali patekti mikrobų, kurie sukelia įvairias ligas.
Dar viena pavojinga kūdikių liga – rotavirozė. Ligos metu vaikas intensyviai vemia, viduriuoja ir karščiuoja. Dėl to organizme sutrinka skysčių ir elektrolitų balansas. Vaiką reikia atidžiai stebėti ir, pastebėjus šios ligos požymius, kuo greičiau kreiptis į gydytoją – dehidratacija ir su ja susiję organizmo pakitimai gali būti mirties priežastis.
Kūdikiai serga ir kitomis ligomis, kurių vienas iš simptomų taip pat gali būti vėmimas. Tai – žarnų nepraeinamumas dėl susisukimo, apendicitas, meningitas, smegenų augliai, galvos smegenų vandenė, pankreatitas ir kt. Jeigu tėveliai su savo atžala lankėsi egzotiškuose kraštuose, grįžus vertėtų apsilankyti pas gydytoją, nes mažylis kelionėje galėjo užsikrėst hepatitu.
Kitos ligos, dėl kurių vaikas vemia, gali būti visai nesusijusios su virškinamuoju traktu. Pavyzdžiui, angina ar skarlatina, nes aukšta temperatūra gali išprovokuoti vėmimą. Netgi atkaklus kosulys gal baigtis vėmimu. Tai gali kartotis sergant kokliušu, parakokliušu.
Vyresni vaikai dažnai vemia važiuodami automobiliu ar nulipę nuo sūpuoklių. Taip nutinka dėl ausyje esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Tai nėra liga, ir iš to „išaugama”. Tik ruošdamiesi į kelionę tėveliai turėtų pasirūpinti specialiais medikamentais.
Vėmimas taip pat gali būti natūrali reakcija į vaistus, ypač jei jie labai neskanūs, kartūs. Tokiu atveju tėveliai gudrauja – deda vaistų į saldumynus arba renkasi kitos formos vaistus.
Jeigu vaikas apsinuodijo medikamentais ar chemikalais, vėmimą reikia skatinti, kad išsivalytų organizmas. Tada iškart kreiptis į gydytojus.

Retesnės ligos, kuriomis sergantis vaikas vemia

Viena iš retesnių ligų, anot pediatrės, apie kurią Lietuvoje dar mažai kalbama, – „supurtyto vaiko“ sindromas, atsiradęs po galvos smegenų traumos. Dėl to vaikas taip pat gali vemti.
Vėmimas dar gali būti susijęs ir su emocine būkle. Paauglystėje vaikai gali sirgti nervine anoreksija ar bulimija. Tai ypač būdinga jaunoms mergaitėms, norinčioms tapti modeliais.
Taip pat, jeigu vaikas labai jautrus emociškai, vėmimas gali būti kaip gynybos reakcija.
Vaikams kartais būna ciklinis vėmimas. Tai tam tikras sindromas, kai 3–7 metų vaikui kartojasi vėmimo periodai, trunkantys nuo kelių valandų iki poros parų. Tarp tų periodų vaikas jaučiasi gerai, nėra jokių ligų simptomų. Šio sindromo priežastys iki šiol dar nėra išaiškintos,“– apie retą sutrikimą pasakojo V.Lukšienė.
Retais atvejais vaikas gali vemti ir dėl įgimtų ar įgytų mitybos sutrikimų, pavyzdžiui, jei serga cukralige, inkstų nepakankamumu ir kt.
 

Ką patartumėte daryti tėvams, jeigu vaikas pradeda vemti?

Jeigu vaikui išsivėmus palengvėja, tai gal nėra jau taip blogai. Pirmiausia tėveliai turėtų paguldyti vaiką ant šono ramioje aplinkoje ir atidžiai stebėti. Jam reiktų duoti gerti skysčių, pavyzdžiui, negazuoto mineralinio vandens ar nesaldintos arbatos. Girdyti nedideliais kiekiais ir intervalais (kas 1–2 min.). Jeigu vaikui negerėja ir kartojasi vėmimas su priemaišomis – tulžies ar kraujo, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Kiekvieno vaiko kiekviena liga yra skirtinga, ir konkrečiai teigti, po kelinto vėmimo būtina kreiptis į gydytoją, sunku. Jei geriant reikiamą skysčių kiekį parą laiko būklė negerėja, jei kartojasi vėmimas bandant grįžti prie įprastos dietos ar vaikas pradėjo vemti po galvos traumos, kartu vargina galvos, sprando skausmas, karščiavimas (kūdikiams daugiau nei 38 laipsniai, vyresniems – daugiau nei 38,5 laipsniai), vėmimo masėse yra kraujo ar žalsvų skysčių, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Į gydytoją taip pat būtina kreiptis, kai yra per didelio skysčių netekimo požymių: sausa burna, verkiant mažai ašarų, rečiau šlapinasi (iki 6mėn. amžiaus vaikai rečiau nei kas 4–6val, vyresni – rečiau nei kas 6–8val.), dažnas kvėpavimas, mieguistumas, dezorientacija.
 

Kokius medikamentus patariate vartoti, jeigu vaikas pradeda vemti?

Šiuo metu vieni iš populiariausių vaistų – smekta. Anksčiau taip populiaraus medikamento – anglies – vartoti nerekomenduočiau. Anglis yra veiksminga apsinuodijus kai kuriais medikamentais ar augalais, bet, įtarus tokį apsinuodijimą, būtina skubiai kreiptis į gydytojus.
Vaistinėse galima įsigyti druskų tirpalų miltelių pavidalu, pvz., rehidrono, gastrolito. Jie ištirpinami vandenyje ir geriami nedideliais kiekiais po vėmimo ar netgi vėmimo metu. Jie padeda sureguliuoti skysčių balansą organizme.
 

Kokį maistą galima duoti vaikui po vėmimo?

Jokiu būdu nesiūlyti pieno, jei vaikui bloga. Nes pienas turi riebalų, gali sukelti alergiją. Net jei vaikas prieš ligą nebuvo alergiškas karvės pienui, esant virškinamojo trakto sudirginimui, pablogėja kai kurių medžiagų pasisavinimas, ir liga gali paūmėti.
Tai netinka mamos pienui: jei kūdikis maitinamas mamos pienu, beveik visų ligų atvejais (jei tik vaikas gali valgyti) mamos pienas – pats tinkamiausias maistas, gėrimas ir vaistas.
Po vėmimo vaikui patartina duoti džiūvėsėlių, krekerių. Taip pat tinka vandenyje virta košė (ją galima lengvai pasaldinti) ar makaronai (tik turi būti be riebalų). O toliau grįžtama prie įprastinio maisto. Badauti nepatariama.
Jeigu kūdikis maitinamas krūtimi, tai jis ir toliau turi būti taip maitinamas. Jokiu būdu negalima leisti jam badauti.