){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai yra genetinė liga, kuri diagnozuojama maždaug 3 proc. vaikų ir 0,2 proc. suaugusiųjų, sergančių terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Aporto sindromas paprastai progresuoja iki terminalinio inkstų funkcijos nepakankamumo (jam esant jau reikalingos dializės), ir iki 40 metų amžiaus 90 proc. sergančiųjų paprastai jau būna pasiekę šią „ribą“. Beje, ši liga pažeidžia ne tik inkstus ir klausą, bet ir akis (tiesa, ne visiems).
Kaip minėjau, tai – genetinė liga. Esant efektyviam genui, pažeidžiamas tam tikro tipo (IV tipo) kolagenas. O kolagenas svarbus inkstų membranai bei vidinės ausies ir akių struktūroms palaikyti. Kadangi, esant mutacijai, šio kolageno gamyba yra sutrikdyta, inkstų kanalėliai negali filtruoti šlapimo taip, kaip turėtų, todėl per jų membranas į šlapimą patenka eritrocitai ir baltymas (sveikam žmogui eritrocitų šlapime neturi būti, nors gali būti nedidelis baltymo kiekis).
Berniukams pirmieji simptomai neretai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Vaikams iki 10 metų amžiaus šlapime būna kraujo (kartais kraujas matomas ir plika akimi, kai kuriais atvejais eritrocitai nustatomi atliekant šlapimo tyrimą). Tuo tarpu baltymo šlapimo tyrime vaikystėje paprastai neaptinkama. Beje, šlapimo tyrime pakitimų būna daugiau, jeigu ligonis serga, pavyzdžiui, gripu. Pasveikus, ir tyrimas atitinkamai pagerėja. Klausos sutrikimas taip pat pasireiškia vėlyvojoje vaikystėje arba paauglystės pradžioje, paprastai prieš tai, kai asmeniui pasireiškia inkstų funkcijos nepakankamumas.
Progresuojant inkstų pažeidimui, neretai pakyla kraujo spaudimas. Šis simptomas paprastai pasireiškia antrą gyvenimo dešimtmetį. Didėjant proteinurijai (baltymo kiekiui šlapime), baltymo kiekis kraujyje palaipsniui mažėja. Dėl to gali pasireikšti tinimai, beje, šis simptomas būdingas maždaug trečdaliui sergančiųjų.
Ne, sergant šiuo sindromu, inkstai visuomet pažeidžiami. Be abejo, atsižvelgiant į lytį ir kai kuriuos kitus veiksnius, inkstų pažeidimo sunkumo laipsnis skiriasi.
Deja, jos išgydyti neįmanoma, kadangi priežastis slypi genuose, o genus gauname iš tėvų. Kita vertus, įmanoma taikyti simptominį ligos gydymą, t.y. pasireiškus hipertenzijai, gydyti kraujospūdį mažinančiais vaistais, esant inkstų funkcijos nepakankamumui, taikyti hemodializes ir t.t.
Kadangi sergant šiuo sindromu pažeidžiama klausa, gydant tokį žmogų reikėtų vengti vaistų, kurie pasižymi ototoksiniu poveikiu. Taip galite apsaugoti klausą nuo papildomo neigiamo poveikio. Ototoksiniu poveikiu pasižymi tokie vaistai, kaip antibiotikas gentamicinas, tobramicinas. Laikinu ototoksiniu poveikiu pasižymi toks antibiotikas, kaip eritromicinas (tai reiškia, kad nutraukus vartoti šį vaistą, po kurio laiko klausa normalizuojasi). Be abejo, ne kiekvienam, vartojančiam šiuos antibiotikus, pasireiškia ototoksinis poveikis, tačiau esant didesnės rizikos grupėje turėti klausos sutrikimų, verčiau vengti papildomo neigiamo poveikio.
Tokių vaistų nėra daug, tačiau sąrašą papildo chemoterapijai taikoma cisplatina. O taip pat kilpinis diuretikas (šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas) furozemidas. Šis vaistas sergant inkstų ar širdies ligomis gali būti skiriamas dažnai, tačiau nereikėtų jo bijoti, kadangi galimas neigiamas poveikis klausai pasireiškia skiriant itin dideles preparato dozes, t.y. daugiau nei 240 mg per valandą. Dažniausiai skiriama dozė kur kas mažesnė – iki 100 mg furozemido per parą. Taigi, jei jums paskirta vartoti šio vaisto, galite drąsiai tai daryti.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauŠlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą....
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauInkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauLabai gaila, kad apie sveikatą dažniausiai imame galvoti jos netekę. Tačiau, jei žinote savo silpnąsias vietas, pats laikas pradėti rūpintis savimi. Artėjant šaltesniam laikotarpiui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į inkstus – du nedidelius organus, išvalančius mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Jiems neatliekant savo funkcijos ir nesiimant jokių priemonių, anksčiau ar vėliau neabejotinai gresia mirtis. Taigi mokėti tinkamai rūpintis tuo, kas yra mūsų viduje, – kiekvieno žmogaus pareiga. Antrojoje straipsnio dalyje (kitame žurnalo numeryje) sužinosite, kaip galima padėti sau sergant inkstų nepakankamumu. O kol kas – apie tai kaip išlaikyti inkstus sveikus ir kas būna pablogėjus jų funkcijai....
Skaityti daugiauOrganizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali sukelti nemažai problemų gydytojams ir pacientams. Pasikartojančia nekomplikuota ŠTI dažnai serga jaunos sveikos moterys, kurių šlapimo takų anatomija ir fiziologija nepakitusi. Nustatyta, kad kai pirmą kartą ŠTI sukelia E. Coli, pasikartojimas pasitaiko dažniau nei kitų mikroorganizmų sukeltų infekcijų atveju. ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauŠlapimo takų infekcijomis sergama visais metų laikais: vasarą jas gali išprovokuoti maudymasis šaltame vandenyje, rudenį ar žiemą – peršalimai. Beje, pavojinga sušalti ne tik kojas ar nugarą, bet ir rankas. Tad, ką nors plaunant šaltu vandeniu, yra didelė rizika pasigauti šlapimo takų uždegimą ar cistitą. Beje, šlapimo takų infekcijos gali būti nebylios, t.y. be simptomų. Tai kelia dar didesnį pavojų, nes negydomos jos gali komplikuotis ir pasireikšti daug sunkesnėmis ligomis. Konsultuoja Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičienė....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiau
