Šistosomatozė

Apibrėžimas. Šistosomatozė – kirmėlių siurbikių Schistosoma hematobium, S. mansoni ir S. japonicum sukeliama parazitinė liga.

Patogenezė. Šistosomomis yra infekuotos sraigės, žuvys, vėžiagyviai. Žmogus užsikrečia maudydamasis, žvejodamas. Cerkarijos prasiskverbia per sveiką odą. Vėliau jos migruoja į plaučius, šlapimo sistemą, virškinimo traktą. Patekus cekarijų ant odos, ją pradeda niežėti, atsiranda papulinio dermatito požymių. Po 2–3 mėnesių parazitai, patekę į tam tikrus organus, sukelia jų destrukciją ir sutrikdo funkciją. Galimi du plaučių pažeidimo sindromai: padidėjusio jautrumo reakcija į kirmėles ir kvėpavimo nepakankamumas. Kirmėlių embolai gali sukelti kraujagyslių obstrukciją, lemiančią plautinę hipertenziją. Kirmėlių ir jų kiaušinių susilaikymo vietose pasireiškia intravaskulinės ir perivaskulinės uždegiminės granulominės reakcijos. Plaučių arterioles obliteruoja, didėja plautinė hipertenzija. Kirmėlių kiaušiniai gali migruoti pro bronchų sieną ir sukelti jos uždegimą, skatinti formuotis bronchektazes. Plaučiuose gali susidaryti infiltratų, kurie savaime rezorbuojasi, bronchektazių, prasidėti bronchų spazmas, plautinė hipertenzija. Galimi miliariniai plaučių pokyčiai.
Diagnostika. Šistosomatozė diagnozuojama, kai skrepliuose, šlapime, išmatose aptinkama šių kirmėlių kiaušinių.
Gydymas. Šistosomatozė gydoma geriamuoju prazikvanteliu (vienkartinė dozė 20–60 mg/ kg per 2–3 kartus). Alternatyvus vaistas – geriamasis oksamnikvinas (12–15 mg/kg 2 kartus per parą 2 dienas arba vienkartinė dozė 15–30 mg/kg).

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.