Rytų arklių encefalomielitas (A83.2)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjai – Togaviridae šeimos Alphavirus genties virusas, priklausantis arbovirusams, turintis RNR.

2. Epidemiologija:
gamtoje šio viruso rezervuarai yra paukščiai – žvirbliai, fazanai ir kt.; gamtoje šiam virusui jautrūs arkliai, asilai, karvės;
ligos sukėlėjo pernešėjai yra Aedes (9 rūšys) bei Culex (2 rūšys) uodai, manoma, kad pernešėjais gali būti ir erkės bei utėlės, parazituojančios ant paukščių; žmonių encefalomielito protrūkiai būna vėlyvą rudenj arba ankstyvą pavasarį; dažniausiai serga jaunesnio amžiaus vaikai ar suaugusieji virš 55 metų amžiaus, nes nuo 15 iki 55 metų asmenys šia liga dažnai perserga be simptomų.
Liga registruojama Amerikos žemyne nuo JAV iki Argentinos, o pastaraisiais metais pavieniai židiniai nustatyti Kanadoje, Filipinuose, bei Europoje – Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje bei Rusijoje. Dažniausiai prieš žmonių encefalomielito protrūkį serga arkliai (1–2 sav. epidemijų skirtumas). Lietuvoje ši liga neregistruota.

3. Klinika:
Inkubacinis laikotarpis yra nuo 5 iki 15 dienų;
liga pasireiškia karščiavimu iki 39–40° C su stipriais galvos skausmais;
praėjus porai dienų ligonio būklė sąlygiškai „pagerėja“ ir tai trunka 2– 3 dienas;
po to ligonis vėl sukarščiuoja, būna traukuliai, smegenų dangalų dirginimo
požymiai,
išsivysto koma;
kai kada išsivysto parezės ir paralyžiai. Liga tęsiasi 1–3 savaites.

4. Diagnozę pagrindžia:
kraujyje ir likvore randami savitieji IgM klasės antikūnai ir jų titro augimas
kartojant
tyrimus (ELISA, IFR). Smegenų skystyje – ryški pleocitozė (iki 1000 ląstelių/mm3)
vyraujant pradžioje neutrofilams, o vėliau – limfocitams, padidėjęs baltymo kiekis.
5. Diagnozės formulavimas:
Encephalomyelitis equorum orientalis f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas.
1. Antrasis režimas.
2. Dieta – ligos įkarščio laikotarpiu – Ptm, sveikstant – P1.
3. Etiotropinis-specifinis gydymas:
švirkščiama kuo anksčiau į raumenis heterologinio (pagaminto iš arklio serumo)
imunoglobulino po 2–6 ml per parą, 2–3 dienas (pirmą dieną imunoglobulino dozė
suleidžiama per 2 kartus su 10–12 val. intervalu).
4. Patogenezinis gydymas:
a) dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido (lazikso);
b) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų tirpalų;
a) kai ligos eiga sunki (meningoencefalomielitinė forma), skiriama gliukokortikoidų,
dėl kurių taikymo diskutuojama (prednizolono 2–20 mg/kg per parą).
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) CNS sujaudinimas slopinamas raminamaisiais;
c) karščiuojant skiriama gerti iki 0,5 g askorbo rūgšties per parą, B
grupės vitaminų; praėjus ūminiam laikotarpiui, paralyžiai gydomi fizioterapija,
masažu, gimnastika.
Profilaktikai endeminiuose rajonuose žmonės skiepijami inaktyvuotomis vakcinomis, uodai naikinami naudojant įvairius repelentus.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė