Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjo 10-oji yra Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine savižudybių prevencijos asociacija (The International Association for Suicide Prevention – IASP) kasmet nuo 2003 m. mini šią dieną ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad savižudybės – globali visuomenės sveikatos problema ir būtina ieškoti išeities, kad tragiškų savižudybių būtų išvengta.
PSO duomenimis, kasdien dėl savižudybių miršta apie 3000 pasaulio gyventojų ir tokios beprasmės mirtys emociškai ir socialiai sužaloja šalia esančius artimus žmones. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, beprasmių mirčių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Savižudybė tapo trečia pagal dažnumą 15–34 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.
Lietuvoje 2009 m. savižudybių rodiklis buvo katastrofiškai didelis, jis beveik tris kartus viršijo ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų). Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, 2012 m. Lietuvoje nusižudė 927 asmenys. Nors savižudžių skaičius palyginti su 2011 m. sumažėjo 91 atveju, visgi kelia nerimą tai, kad jau kelis dešimtmečius esame savižudybių „lyderiai“ Europoje, kaip ir dėl patyčių, alkoholinių psichozių, mirčių dėl nelaimingų įvykių keliuose ir gamyboje. Nagrinėjant ankstesnių dešimtmečių duomenis pastebėta, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą mūsų šalyje savižudybių buvo mažiausiai, o savižudybių mastais Europoje pirmavo austrai, estai, čekoslovakai ir vengrai.
Kas pasikeitė? Kokie rizikos veiksniai galėjo nulemti tokį didelį savižudybių mastą Lietuvoje?
Savižudybių paplitimas parodo mūsų valstybės ir gyventojų vertybes, kultūrą, gyvenimo kokybę. IASP pažymi, jog vietos tradicijų, mentaliteto ir etninės kultūros pažinimas – vienas būdų, padedantis suprasti bendruomenės požiūrį į savižudybių reiškinį. Susitelkusi bendruomenė labai daug gali padėti krizės ištiktam žmogui, deja, katastrofiškas savižudybių skaičius rodo, kad negebame laiku užbėgti už akių bandymams nusižudyti, suteikti skubią ir kvalifikuotą pagalbą. Taip pat nėra suteikiama nuolatinė ir nenutrūkstama pagalba aukų artimiesiems.
Žiniasklaida greičiausiai ir lengviausiai pasiekia visuomenę, todėl jos vaidmuo vykdant prevenciją turėtų būti labai svarbus. Mokslininkų tvirtinimu, žiniasklaidos teikiama informacija labai stipriai veikia visuomenės narius, o ypač vaikus, paauglius, jaunimą. Akivaizdu, kad ne visuomet žiniasklaidos daroma įtaka yra teigiama. Spaudos, televizijos, radijo laidų atstovai pamiršta savo prevencinę užduotį ir dėl didėjančio sensacijų poreikio emocingai aprašinėja savižudybes, jų būdus ir taip didina savižudybių epidemiją. Žiniasklaidos atstovai turi nepakenkti bendruomenės interesams, todėl turi jausti atsakomybę už tai, ką daro. PSO ragina žiniasklaidą, kad informacija apie savižudybę būtų pateikta lakoniškai, neemocingai, o šalia įvykio aprašymo turi būti nurodomos konkrečios alternatyvos krizės ištiktam asmeniui, t. y., kaip atpažinti gresiančios savižudybės pavojų, ką tuomet daryti, kur kreiptis skubios pagalbos. PSO taipogi siūlo įvertinti, kokia būtinybė skelbti informaciją apie konkrečią savižudybę.
Savižudybė nėra spontaniškas veiksmas. Prie beprasmės mirties priveda daugybės kultūrinių (socialinių, istorinių), biologinių ir somatinių (genetika, sunkios fizinės ligos), psichologinių-psichiatrinių veiksnių visuma. Savižudybių fenomeną nagrinėjęs prancūzų sociologas E. Durkheimas teigė, jog populiariausias savižudybės tipas yra egoistinė savižudybė – ją asmuo bando įvykdyti dėl perdėto individualizmo, sureikšmindamas save bei savo vertę. Toks asmuo nori būti pats sau tikslas, puola į neviltį ir tampa abejingas gyvenimui, kuris jam atrodo beprasmis. Asmuo dažnai trokšta ne mirties, bet dėmesio.
Taigi, savižudybių paplitimas bendruomenėje yra dvasinės ir psichinės sveikatos indikatorius. PSO teigia, jog gera psichine sveikata pasižymintis asmuo džiaugiasi gyvenimu, pats savarankiškai priima tinkamus sprendimus, atsako už savo veiksmus, geba susidoroti su stresu, našiai ir rezultatyviai dirba ir įneša savo indėlį į bendruomenės gerovę. Bloga psichinė sveikata – tai psichikos sveikatos problemos bei įtampa, pablogėjęs funkcionavimas dėl nuovargio, psichikos sutrikimų (depresijos, šizofrenijos ir kt.). Todėl psichinės sveikatos stiprinimas – sudėtinė savižudybių prevencijos dalis.
Pavojaus ženklai, kuriuos būtina išmokti pastebėti:
• Ankstesni bandymai žudytis. 20–50 proc. nusižudžiusiųjų jau yra bandę žudytis anksčiau.
• Kalbėjimas apie mirtį. PSO duomenimis, 75 proc. visų savižudžių yra davę aiškius perspėjimo ženklus apie savo ketinimus.
• Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant.
• Depresija. Ypač svarbu gebėti atpažinti jaunimo depresijos požymius, nes jie kiek kitokie nei suaugusiųjų: trumpiau sukaupiamas dėmesys, svajojimas, blogas mokymasis, nuobodulys, somatinė depresija, užsidarymas savyje.
Štai keletas patarimų, kurie galėtų padėti sumažinti savižudybių riziką:
• sumažinti prieigą prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų (vaistų, pesticidų ir pan.);
• skirti tinkamą gydymą žmonėms su psichikos sutrikimais (depresija, alkoholizmas, šizofrenija ir kt.) bei sergantiems sunkiomis somatinėmis ligomis;
• vykdyti žmonių, bandžiusių žudytis, stebėseną ir kontrolę;
• skatinti žiniasklaidos atsakomybę rengiant informaciją apie savižudybes bei ją pateikiant visuomenei;
• mokyti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistus atpažinti įspėjamuosius galimos savižudybės ženklus.
Tad vykdant savižudybės prevenciją būtina žinoti, jog sudėtingą situaciją galima ir būtina gerinti. Savižudybių mažėjimas – ilgas procesas, reikalaujantis bendruomenės geranoriškumo, susitelkimo bei atsakomybės.
Straipsnį parengė
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė
Jūratė Kriaučiūnienė
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę