){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Depresija... užkrečiama?
Notre Dame (Indiana, JAV) universiteto mokslininkai, pateikę savo tyrimo rezultatus „Journal of Clinical Psychology“, nustatė, kad mąstymo būdu, kuris daro žmones pažeidžiamus depresijos, galima užsikrėsti nuo tų, kurie yra šalia.
Tyrimo autoriai stebėjo bendrabutyje gyvenančias koledžo studentes ir nustatė, kad reakcija į stresą, kuris priverčia pasaulį matyti juodomis spalvomis, persiduoda nuo depresija sergančių merginų jų kambario draugėms – po pusmečio joms taip pat pastebėta depresijos bruožų.
PSO duomenimis, kas ketvirtas penktas pasaulio gyventojas kenčia nuo psichikos sutrikimų, o 2020 m. depresija tarp šių sutrikimų pakils į pirmą vietą.
Psichologai pastebi, kad depresiniai sutrikimai ypač paūmėja pavasarį. Su jais kovoti patariama fizine veikla, motyvuojant tuo, kad aktyviai judant išsiskiria „džiaugsmo hormonai“ endorfinai. Taip pat vertėtų prieš miegą nors pusvalandį pasivaikščioti, apskritai daugiau laiko leisti lauke, o dirbti kiek galima labiau apšviestoje patalpoje.
Kaljanas ne mažiau kenksmingas nei cigaretė
Nors kaljanas pastaruoju metu tampa vis populiaresnis, ypač tarp amerikiečių studentų, ir daugelis jį laiko visiškai nekenksmingu, netgi tinkama alternatyva cigaretėms, San Francisko universiteto (Kalifornija, JAV) mokslininkai Vėžio tyrimo asociacijos leidžiame žurnale „Cancer Epidemiology“, paskelbė, kad taip manyti klaidinga.
Ištyrę medžiagas kaljaną rūkiusiųjų kraujyje ir šlapime, jie aptiko, kad rūkant kaljaną tabako dūme esantys toksinai papuola į organizmą taip pat, kaip ir rūkant cigaretes.
Peyton Jacob ir Neal Benowitz savo tyrime aiškina, kad rūkantieji kaljaną yra veikiami didelio kiekio anglies monoksido ir fenolio, o tai ypač pavojinga sergantiesiems širdies ar kvėpavimo takų ligomis.
„Žmonės norėjo žinoti, ar sumažės pavojus rūkant ne cigaretes, bet kaljaną, bet mes turėjome juos nuvilti – kaljanas nėra nepavojinga cigarečių alternatyva. Jei kasdien rūkysite kaljaną, vėžio rizika net gali būti didesnė nei nuo cigarečių. Jūs rūkote tabako ir vaisių mišinį, jis skaniai kvepia, malonaus skonio, taigi net nepagalvojate apie kenksmingumą,“ – pastebi mokslininkai.
Genialumas – biologinės prigimties savybė
Kūdikis jau gimsta genialus matematikas ar dailininkas dėl hormonų balanso motinos įsčiose nėštumo metu – teigia amerikiečių mokslininkas psichologas Martin Mrazik iš Albertos universiteto (Alabama, JAV). Tokias išvadas padaryti jį paskatino ypač apdovanotų gabumais žmonių tyrimai. Šie jo teiginiai perkelia į kitą lygį diskusijas apie genialumo prigimtį. Mokslininko nuomone, to prigimtis biologinė. Testosterono perteklius gimdoje stimuliuoja intensyviau formuotis jungtis smegenyse, ypač dešiniojoje priekinėje smilkininėje skiltyje.
„Šiuolaikinės technologijos, tarp jų ir MRT, suteikia pagrindą manyti, kad už ypatingų gabumų stovi kai kas daugiau nei tik aplinka ar genetika. Šis tyrimas netgi leidžia suabejoti nusistovėjusiu įsitikinimu dėl pirmųjų metų vaiko vystymosi svarbos. Lygiai taip mokslininkas teigia, kad kognityvinių gebėjimų trūkumas nulemtas jau įsčiose dalinai dėl nepakankamo testosterono kiekio.
Mokslininkas pritaria nuomonei, kad reikia daugiau šios krypties tyrimų, ir kad vargu ar dirbtinis testosterono kiekio didinimas galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Tomografu stebėtos reakcijos į skirtingo tipo juoką
Vokiečių ir britų neurofiziologų grupė aiškinosi, kaip kinta smegenų aktyvumas klausant skirtingo tipo juoką. Tyrimas buvo atliekamas naudojant magnetinio rezonanso tomografiją. Juokas kurį sukelia kutenimas, suaktyvina tą smegenų zoną, kuri susijusi su garsinės informacijos analize. Socialinis juokas suaktyvina sritis, susijusias su vaizdine informacija (beje, to nepastebėta stebint juoką, sukeltą kutenimo, taigi daroma išvada kad socialinis kontekstas įtraukia į procesą ir vaizduotę). Labai skyrėsi pasišaipymas nuo linksmo juoko ir visa tai lėmė nė tik atskirų dalių smegenų žievės aktyvumo skirtumai bet ir ryšiai tarp skirtingų smegenų žievės dalių.
Šių ryšių tyrimai kelia ypač didelį susidomėjimą, nes pastaruoju metu mokslininkai ne tik fiksuoja skirtingų smegenų dalių aktyvumą, bet ir ryšius tarp jų. Tai leidžia pamatyti daugiau nei tik aktyvių ląstelių židinius. Nors kol kas tokie vertinimai ne visada duoda norimų rezultatų, bet leidžia daugiau suprasti nervų sistemą veiklą – viena ir ta pati sritis gali būti įtraukta į skirtingų procesų veiklą, taigi informacijos vien apie aktyvumą neužtenka.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę