){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje tęsiame straipsnių apie asmenybių teorijas ciklą. Šį kartą gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip – penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Apie šią teoriją kalbamės su psichologu Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Antanu Kairiu.Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg).
Kaip visada, norėdami geriau suprasti ir pradėdami gilintis į asmenybės teoriją, savo pašnekovo dr. A Kairio pirmiausia klausiame – kas gi yra ta Didžiojo penketo asmenybės teorija ir kuo ji remiasi? „Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, – pradeda pasakoti psichologas.
Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t.
Tačiau turbūt daug kam iškilo klausimas – kodėl bruožų yra penki? Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, – prideda jis.
Penki didieji bruožai
Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi.
Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi – tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų – baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. – patyrimu. Didelis neurotiškumas taip pat siejasi su nerealių idėjų turėjimu, prastesniu atsparumu stresui ir pan.
Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius – mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
Sąmoningumas. Jis siejasi su gebėjimu planuoti, organizuoti, siekti tikslų, valdyti savo norus, taip pat apdairumu, tvarkingumu.
Įvairūs deriniai
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas – mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus – ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, – pabrėžia dr. A. Kairys.
Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, – teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.
Kaip pritaikyti?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių – tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, – sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.). Pašnekovas pabrėžia, kad reikia nepamiršti, jog svarbūs ne tik bruožai, bet ir vertybės, nuostatos, požiūriai, todėl pats žmogus, žinodamas arba nujausdamas, kokiais bruožais pasižymi, gali išmokti remtis savo stipriosiomis pusėmis, o silpnesniąsias – kompensuoti.
Didžiojo penketo asmenybės bruožų testas
Teiginį įvertinkite taškais nuo 1 iki 5, kai:
1 = nesutinku, 2 = iš dalies nesutinku, 3 = neutralu, 4 = iš dalies sutinku ir 5 = sutinku
|
Įvertinimas |
Teiginys |
Įvertinimas |
Teiginys |
|
|
1. Esu vakarėlio siela |
|
26. Beveik neturiu ką pasakyti |
|
|
2. Šiek tiek nerimauju dėl kitų |
|
27. Turiu jautrią širdį |
|
|
3. Esu visuomet pasiruošęs |
|
28. Dažnai pamirštu padėti daiktus į vietą |
|
|
4. Lengvai patiriu stresą |
|
29. Lengvai nusimenu |
|
|
5. Išraiškingai kalbu |
|
30. Neturiu geros vaizduotės |
|
|
6. Kalbu nedaug |
|
31. Susibūrimuose kalbuosi su daugeliu žmonių |
|
|
7. Domiuosi žmonėmis |
|
32. Manęs kiti žmonės nedomina |
|
|
8. Visur palieku savo daiktus |
|
33. Mėgstu tvarką |
|
|
9. Beveik visuomet esu atsipalaidavęs |
|
34. Mano nuotaika dažnai keičiasi |
|
|
10. Sunkiai suprantu abstrakčias idėjas |
|
35. Greitai suprantu įvairius dalykus |
|
|
11. Tarp žmonių jaučiuosi patogiai |
|
36. Nemėgstu į save pritraukti dėmesį |
|
|
12. Įžeidinėju žmones |
|
37. Atsiskiriu nuo žmonių |
|
|
13. Pastebiu smulkmenas |
|
38. Vengiu savo pareigų |
|
|
14. Nerimauju dėl įvairių dalykų |
|
39. Dažnai patiriu nuotaikų kaitą |
|
|
15. Turiu raiškią vaizduotę |
|
40. Kalbėdamas vartoju sudėtingus žodžius |
|
|
16. Laikausi nuošalyje |
|
41. Neturiu nieko prieš buvimą dėmesio centre |
|
|
17. Užjaučiu kitus |
|
42. Jaučiu kitų žmonių emocijas |
|
|
18. Sujaukiu daiktus |
|
43. Seku tvarkaraštį |
|
|
19. Retai jaučiuosi liūdnas |
|
44. Lengvai susierzinu |
|
|
20. Manęs nedomina abstrakčios idėjos |
|
45. Leidžiu laiką svarstydamas apie patirtus dalykus |
|
|
21. Pradedu pokalbius |
|
46. Tarp nepažįstamųjų esu tylus |
|
|
22. Manęs nedomina kitų problemos |
|
47. Su manimi žmonės jaučiasi atsipalaidavę |
|
|
23. Atlieku namų ruošos ir panašius darbus iškart |
|
48. Darbe esu sau griežtas |
|
|
24. Mane lengva sutrikdyti |
|
49. Dažnai esu nusiminęs |
|
|
25. Turiu puikių idėjų |
|
50. Turiu daugybę idėjų |
Ekstravertiškumas = 20 + (1) __– (6) __ + (11) __ – (16) __ + (21) __ – (26) __ + (31) __ – (36) __ + (41) __ – (46) __ = ____
Sutarumas = 14 – (2) __+ (7) __ – (12) __ + (17) __ – (22) __ + (27) __ – (32) __ + (37) __ + (42) __ + (47) __ = ____
Sąmoningumas = 14 + (3) __– (8) __ + (13) __ – (18) __ + (23) __ – (28) __ + (33) __ – (38) __ + (43) __ + (48) __ = ____
Neurotiškumas = 38 – (4) __+ (9) __ – (14) __ + (19) __ – (24) __ – (29) __ – (34) __ – (39) __ – (44) __ – (49) __ = ____
Atvirumas patirčiai = 8 + (5) __– (10) __ + (15) __ – (20) __ + (25) __ – (30) __ + (35) __ + (40) __ + (45) __ + (50) __ = ____
Gauti rezultatai turi būti nuo 0 iki 40, didžiausias rezultatas reiškia dominuojantį bruožą ir t.t.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę