){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmones galima suskirstyti į 4 kategorijas:
30 proc. žmonių yra NEAKTYVŪS: jie neturi jokių gyvenimo tikslų ir daro tai, ką jiems liepia kiti;
50 proc. žmonių yra REAKTYVŪS - reaguoja į įvykius, tačiau nebando jų pakeisti. Jie praleidžia gyvenimą dirbdami kitiems.
10 proc. žmonių - SVAJOTOJAI. Jie sukuria daugybę planų, kurie tokie nerealūs, kad jiems niekada nelemta išsipildyti.
Tik 10 proc. žmonių yra
AKTYVŪS. Jie nelaukia jokių nurodymų ar palankių įvykių - tiesiog kuria savo gyvenimą, patys keisdami aplinką. Tačiau ir šių žmonių tik 3 proc. pasiseka visiškai įgyvendinti savo gyvenimo tikslus.
Netikėtai užklupo daugybė darbų ir įsipareigojimų? Galbūt jūs visur skubate, darote daugybę darbų, tačiau dienos pabaigoje suvokiate, kad jokių konkrečių rezultatų nepasiekėte? Laiko mes negalime nei pasiskolinti, nei nusipirkti - para trunka tik 24 valandas. Kai kurie žmonės per šį laiką suspėja padaryti labai daug, kiti - nieko.
Ką aš darau blogai?
Kodėl nesugebu atlikti darbo suplanuotu metu?
Kodėl nieko nespėju?
LAIKO VALDYMAS
1. Gerai apgalvokite ir atsakykite į tris klausimus: ką norite padaryti per tam tikrą laiko tarpą: mėnesį, pusmetį, metus, penkerius metus? kodėl? kokiu būdu? Kol jums nebus aišku, ko jūs norite iš savęs, savo darbo, šeimyninio ir dvasinio gyvenimo, bus sunku ką nors planuoti - teks pasiduoti svetimai įtakai.
2. Pasidarykite darbų planą. Tai yra plačiausiai, tačiau dažniausiai prasčiausiai panaudojamas laiko valdymo būdas. Jeigu norite tai daryti efektyviai, įpraskite paskirstyti laiką kasdien, tiesiog automatiškai. Be to, rašykitės tik svarbius, o ne kasdieninius darbus - tai padės apsisaugoti nuo jausmo, kad esate be galo užsiėmęs. Dienos planas turėtų būti lankstus, numatant netikėtus trukdymus - taip išvengsite streso ir panikos, jeigu pas jus užeis netikėtas lankytojas.
3. Suskirstykite darbus pagal svarbumą. “A” kategorijai priskirkite darbus, kurie yra labai svarbūs ir labai skubūs - būtent juos ir turėtumėte atlikti nedelsdamas; “B” kategorijai priskirkite svarbius, tačiau ne itin skubius darbus; “C” - darbai, kuriuos galite atlikti kai turite laiko arba juos pavesti kitiems. Suskirstęs darbus į kategorijas, nepakliūsite į keblią situaciją, kai patys svarbiausi darbai lieka nepadaryti. Jeigu iškilo neatidėliotinų reikalų, visų pirma aukokite “C” kategorijai priskirtų darbų laiką.
4. Pasidėkite savo darbų planą matomoje vietoje. Būtinas pastabas pasižymėkite trumpai.
5. Neįpraskite ko nors daryti šiandien vien todėl, kad tai reikėjo padaryti vakar. Gal situacija pasikeitė?
6. Neužmirškite savęs paklausti, ar galėjote tai padaryti geriau, greičiau arba efektyviau.
7. Skaičiuokite minutes. Kas yra svarbiausia jūsų gyvenime? Kam turite skirti dėmesio nedelsiant, o kas gali ir palaukti? Realistiškai pažvelkite į laiko resursus. Skirtingiems tikslams pasiekti laiko reikia nevienodai. Suskaičiuokite labai tiksliai, įvertindamas kiekvieną žingsnį - galbūt jau tada pasirodys, kad kai kurių užmačių verta atsisakyti.
8. Neignoruokime savo biologinių ritmų: jeigu geriausia dirbti ryte, tai sunkiausius darbus ir suplanuokime šiam laikui.
9. Aplinka - ne menkiausios reikšmės dalykas. Ji gali padėti, bet gali ir pakenkti. Visų pirma nukraustykite nuo darbo stalo viską, ko nereikia atliekant užduotį. Viskas, ko reikia, turi būti pasiekiama ranka. Darbo vieta turėtų būti izoliuota nuo sąmyšio, dėmesį blaškančių vaizdų ir triukšmo.
10. Kartą per savaitę atidžiai planuokite savo darbus. Paklauskite savęs: “Kas atsitiks, jeigu užmiršiu pažvelgti į užrašus?”
11. Mokykitės sukaupti dėmesį. Daugelis žmonių dirba tik 40 proc. pajėgumo, nes paprasčiausiai neįprato būti produktyvūs. Jeigu darote darbą, pirmiausiai jį baikite ir tik tada imkitės kito.
12. Mankštinkitės. Fiziniai pratimai (net ir atliekami už darbo stalo) padeda nugalėti nuovargį, todėl darbo rezultatai bus daug geresni.
13. Apdovanokite save už progresą. Kiekvieną darbą galima suskaidyti į mažesnius darbelius, už kurių atlikimą galima save apdovanoti. Tačiau atsiminkite, kad apdovanoti save reikia tik už tai, ką atlikome, o ne už tai, ką ketiname atlikti. Apdovanoję save už ketinimus greičiausiai pačio darbo taip ir nepadarysime.
Mokėjimas valdyti laiką - puikus dalykas, galintis išspręsti daugybę problemų, bet viską gerai įvertinkite. Patarimų daug, tačiau reikia išsirinkti pačius tinkamiausius, nes netinkami laiko valdymo būdai patys gali sukelti papildomų nepatogumų, nepanaikindami senųjų. Pasinaudokite priimtiniausiais metodais ir stenkitės sukurti savo efektyvų ir individualų laiko valdymo stilių.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę