Kodėl vaikai nenori mokytis?

Vasara moksleiviams - nuostabus metas! Nerūpestingai bėga atostogų dienos, pamirštami vadovėliai, mokytojai ir net klasiokai. Gali atsipūsti ir tėvai. Nes daugeliui jų nuo rugsėjo savo atžaloms ir vėl teks uždavinėti klausimą: “Ar paruošei pamokas?”... Viena dažniausių mokytojų ir moksleivių nesutarimų priežasčių - moksleivių nesimokymas. Pedagogikos teorija tai aiškina netobulais mokymo metodais, o mokytojai - nepakankama vaiko valia, gebėjimų stoka. Vaiko prigimtyje glūdi noras tyrinėti ir pažinti pasaulį. Kodėl jis vaikui augant blėsta ir neretai, palyginti su vaiko ūgiu, primena išaugtą drabužį? Apie tai kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre dr. Aurelija Markevičiūte
 

“Sunkiausieji”



Sudėtingiausia padėti vaikui, kuris nenori mokytis, neturi mokymosi motyvų. Retai kuris vaikas ateina į mokyklą nenorėdamas mokytis. Todėl labai svarbu pastebėti, kada ir kaip šis noras prarandamas. Nuolat ir pamažu blogėjantys mokymosi rezultatai gali ilgai laukti reikiamo tėvų ir pedagogų dėmesio. Tuo tarpu blogai besimokantis vaikas tolsta nuo mokyklos. Net ir nekonfliktuodamas su mokytojais ar bendraklasiais, toks vaikas jaučia, kad psichologiniai sunkumai didėja. Vaiko, kuris nepatiria pasitenkinimo mokymosi rezultatais, savivertė mažėja.

Nesimokymo problemos vertintinos atsižvelgiant į moksleivio amžių ir jo aplinkai būdingas vertybes.

Kuo anksčiau bus nustatyti vaiko pažintinės veiklos sunkumai ir mokymosi motyvų stoka, tuo pagalba bus veiksmingesnė. Taip galima išvengti daugybės problemų, užklupsiančių moksleivį vyresnėse klasėse.

Neretai sudėtinga mokytis hiperaktyviems vaikams. Mokytojas jo energiją gali išnaudoti, pavyzdžiui, liepdamas išdalyti sąsiuvinius bendraklasiams. Namuose tėvai turėtų leisti daryti pertraukas ruošiant pamokas - kad pailsėjus sugrįžtų ir dėmesio koncentracija.



Dažnai ne tik pradinių, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai nesugeba įsiminti. Nors tekstą kartoja daug kartų, nesistengia suprasti jo prasmės, neieško svarbiausių teksto teiginių ir pan. Toks vaikas galiausiai nusivilia savo gebėjimais ir mokymusi, pradeda sąmoningai vengti mokyklinių užduočių.

Mokytojams svarbu suprasti, kad jų siūlomi mokymo būdai, nors ir tinka daugeliui vaikų, kai kuriems vaikams gali netikti. Kai kurie mokiniai atranda savus būdus - veiksmingesnius ar visiškai netinkamus. Pastaruoju atveju ir kruopštaus vaiko pastangos nepasiteisina.

Veiksminga pagalba neretai reikalauja keisti mokytojo ir moksleivio bendradarbiavimo stilių. Reikalingas atviras pokalbis, mokinio skatinimas ir jo pastangų pripažinimas.

Konfliktas su tėvais ar mokytojais gali būti naudingas aiškinantis problemą bei ją sprendžiant. Šiame procese turėtų dalyvauti moksleivis, tėvai, mokytojas ir psichologas.

Išsiaiškinama, kokia yra vaiko motyvacija mokytis ir koks šeimos narių elgesys ar kokie sunkumai mokykloje neigiamai veikia vaiko galimybes pakankamai gerai mokytis. Tuomet sudaromas psichologinės pagalbos planas. Jis aptariamas su vaiku, klasės vadovu ir tėvais. Visų priemonių tikslas - parama vaikui, jo savivertės ir pasitikėjimo savo jėgomis stiprinimas.


 

Kalbėti ne apie vaikus, o su vaikais



Visiškas nesikišimas į vaiko auklėjimą, per griežtų reikalavimų vaikui iškėlimas, per didelės atsakomybės naštos “krovimas” bei vaiko lepinimas - tai netinkami auklėjimo principai, galintys žaloti vaiko asmenybę.

Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau atsakomybės jie gali prisiimti. Tačiau tai neatpalaiduoja tėvų nuo atsakomybės rūpintis ir auklėti vaikus.

Tėvams dažnai kelia rūpestį uždaras, nenorintis pasakoti apie save vaikas. Viena vertus, tai natūralu: vaikui, ypač paaugliui, svarbesnė tampa bendraamžių nuomonė. Kita vertus, tėvai turi pelnyti vaikų pasitikėjimą ir atvirumą. Moralizuodami ar kritikuodami vaikus, suaugusieji neretai patys sudaro emocinę įtampą. Jie dažniau kalba apie vaikus, o ne su vaikais.

Tėvai turi patys realizuoti savo lūkesčius, o ne perkelti juos vaikams, tikėdamiesi, kad šie juos realizuos (“Man nepavyko, perduosiu sūnui”).

Vaikų atvirumą stabdo suaugusiųjų grasinimai, paliepimai, kritikavimas, gėdinimas, kvotimas, moralizavimas, nereikalingas raminimas, loginis įtikinėjimas, patarinėjimas, palyginimai.

Neretai tėvai nesugeba suprasti vaiko požiūrio, poreikių ir įsitikinimų. Nebūtina vaiko įsitikinimams pritarti - kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į tuos pačius reiškinius.

Jeigu vaikui, nepaisant geranoriškos tėvų ir mokytojų pagalbos, nesiseka mokytis, tėvai drauge su juo turėtų kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, į psichikos sveikatos centrą ar į pedagoginę psichologinę tarnybą.

“Kartais todėl, kad nesidomi dėstomu dalyku arba kai mokytojas nemoka sudominti.
Kartais jie turi daug didesnių bėdų (šeimoje, sveikatos, meilės, nemeilės, bendraudami su bendraamžiais), kurios trukdo mokytis.
Kartais vaikai turi daug svarbesnių užsiėmimų (muzika, sportas, draugai, kompiuteris…).
Kartais vaikai tingi mokytis arba kam nors keršija, nori paerzinti ar sulaukti dėmesio.
Kartais vaikai nepajėgia mokytis“.
Taip diskutuoja pedagogai ir tėvai.

Ką gali blogų mokinių tėvai?
· Netaikyti vertinimo schemos “Jeigu nesimokai, esi blogas”.
· Padėti vaikui susidaryti dienotvarkę ir numatyti tinkamiausią laiką pamokoms ruošti (netiesa, kad vaikas, ilgai ruošiantis pamokas, jas paruošia; yra vaikų, kurie sėdi prie knygų visą dieną, tačiau mokosi blogai).
· Domėtis, kaip vaikui sekėsi paruošti pamokas. Ir gabūs vaikai be tėvų kontrolės nepasiekia tiek, kiek gali. Laisvė turi turėti ribas.
· Nesmerkti vaiko už blogus pažymius.
· Jeigu pastangos nepasiteisina, pasiūlyti pagalbą.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

gastas
2015-01-07 17:46
eik nx pydare (bad)
gastas
2015-01-07 17:45
eik nx pydare (bad)
Mama
2014-03-27 11:05
Turiu sunu 14metu jam sekasi mokslas sunkei ypac matematika lietuviu kalba. Pastovei aukletoja kalba kad jis neklauso o kitu nuomone mokytoju apie mano sunu yra gerai. Nezinau ka daryti viena auginu
mama
2011-02-02 10:04
tikra tiesa del psichologu.vedziau pora kartu savo sunu.pasake ,kad buna dar blogiau .viskas su juo gerai.o mokytojai rekomenduoja vest.nezinau kuriu klausyt.man atrodo jioe tik stumdo vieni nuo kitu, nelabai kam idomu svetimas vaikas.kiekvienas nori atsikratyti vargo.paskui nera ka kaltinti, jei kas atsitinka.zinoma dau geriau dirbt su pirmunais
Vytautas
2009-12-13 18:17
JO teisybės yra ,man pačiam nors ir esu 11kl. labai sunku mokitis , bet net nzn kodėl visada nd darau esu ramus neišsišoku su visais gerai sutariu , tačiau kai mokslai nesieka , blogai jaučiuosi tad nzn ka daryt , i profke nenoriu ,o mokitis neišeina-blogai.
nijolei
2009-01-07 20:24
manyčiau kad mama ir tėtis turėtumėte būti ne tik tėvai, bet ir kaip draugai. suteikti savimi pasitikėjimo,dažniau būti kartu, užsiimti bendra veikla. o jūs pabandykite kartu mokytis (kuris būsite gudresnis už penktoką) tai juk nieko nekainuoja :)
PS. jei kartais supykdo tai geriau pirma pagalvoti o paskui pasakyti neguiškart...
agata
2008-10-09 14:31
mane pacia labai nervuoja klasiokai tik dvi drauges patikimas turiu.mane pravardziuoja man sunku gyvent.mokytojai irgi ne ka geresni isskyrus viena.namuose taip pat jauciu itampa.vos antrus metus i versme vaikstau o jau labai noriu kaad pervestu arba i kita klase bet ir ten nieko gero arba i kita mokykla.siaaaauuuubaaaas o ne gyvenimas!!!!!!
nijole
2008-05-12 09:23
nezinau ka darit.turiu sunu 8kl. katram nesiseka moklai.noriu suzinot kaip jam padiet.
tutsi
2007-01-04 18:51
nesamone,apie psichologus.....nuvedziau savo vaika,ir ko sulaukiau?...”nieko jusu vaikui nera....”tai kur ieskoti pagalbos?Pati galeciau buti 100 geresne psichologe,nei pas ta kur buvau.Geru psichologu,1 is 100.Deja.
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai