Sudėtingiausia padėti vaikui, kuris nenori mokytis, neturi mokymosi motyvų. Retai kuris vaikas ateina į mokyklą nenorėdamas mokytis. Todėl labai svarbu pastebėti, kada ir kaip šis noras prarandamas. Nuolat ir pamažu blogėjantys mokymosi rezultatai gali ilgai laukti reikiamo tėvų ir pedagogų dėmesio. Tuo tarpu blogai besimokantis vaikas tolsta nuo mokyklos. Net ir nekonfliktuodamas su mokytojais ar bendraklasiais, toks vaikas jaučia, kad psichologiniai sunkumai didėja. Vaiko, kuris nepatiria pasitenkinimo mokymosi rezultatais, savivertė mažėja.
Nesimokymo problemos vertintinos atsižvelgiant į moksleivio amžių ir jo aplinkai būdingas vertybes.
Kuo anksčiau bus nustatyti vaiko pažintinės veiklos sunkumai ir mokymosi motyvų stoka, tuo pagalba bus veiksmingesnė. Taip galima išvengti daugybės problemų, užklupsiančių moksleivį vyresnėse klasėse.
Neretai sudėtinga mokytis hiperaktyviems vaikams. Mokytojas jo energiją gali išnaudoti, pavyzdžiui, liepdamas išdalyti sąsiuvinius bendraklasiams. Namuose tėvai turėtų leisti daryti pertraukas ruošiant pamokas - kad pailsėjus sugrįžtų ir dėmesio koncentracija.
Dažnai ne tik pradinių, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai nesugeba įsiminti. Nors tekstą kartoja daug kartų, nesistengia suprasti jo prasmės, neieško svarbiausių teksto teiginių ir pan. Toks vaikas galiausiai nusivilia savo gebėjimais ir mokymusi, pradeda sąmoningai vengti mokyklinių užduočių.
Mokytojams svarbu suprasti, kad jų siūlomi mokymo būdai, nors ir tinka daugeliui vaikų, kai kuriems vaikams gali netikti. Kai kurie mokiniai atranda savus būdus - veiksmingesnius ar visiškai netinkamus. Pastaruoju atveju ir kruopštaus vaiko pastangos nepasiteisina.
Veiksminga pagalba neretai reikalauja keisti mokytojo ir moksleivio bendradarbiavimo stilių. Reikalingas atviras pokalbis, mokinio skatinimas ir jo pastangų pripažinimas.
Konfliktas su tėvais ar mokytojais gali būti naudingas aiškinantis problemą bei ją sprendžiant. Šiame procese turėtų dalyvauti moksleivis, tėvai, mokytojas ir psichologas.
Išsiaiškinama, kokia yra vaiko motyvacija mokytis ir koks šeimos narių elgesys ar kokie sunkumai mokykloje neigiamai veikia vaiko galimybes pakankamai gerai mokytis. Tuomet sudaromas psichologinės pagalbos planas. Jis aptariamas su vaiku, klasės vadovu ir tėvais. Visų priemonių tikslas - parama vaikui, jo savivertės ir pasitikėjimo savo jėgomis stiprinimas.
Visiškas nesikišimas į vaiko auklėjimą, per griežtų reikalavimų vaikui iškėlimas, per didelės atsakomybės naštos “krovimas” bei vaiko lepinimas - tai netinkami auklėjimo principai, galintys žaloti vaiko asmenybę.
Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau atsakomybės jie gali prisiimti. Tačiau tai neatpalaiduoja tėvų nuo atsakomybės rūpintis ir auklėti vaikus.
Tėvams dažnai kelia rūpestį uždaras, nenorintis pasakoti apie save vaikas. Viena vertus, tai natūralu: vaikui, ypač paaugliui, svarbesnė tampa bendraamžių nuomonė. Kita vertus, tėvai turi pelnyti vaikų pasitikėjimą ir atvirumą. Moralizuodami ar kritikuodami vaikus, suaugusieji neretai patys sudaro emocinę įtampą. Jie dažniau kalba apie vaikus, o ne su vaikais.
Tėvai turi patys realizuoti savo lūkesčius, o ne perkelti juos vaikams, tikėdamiesi, kad šie juos realizuos (“Man nepavyko, perduosiu sūnui”).
Vaikų atvirumą stabdo suaugusiųjų grasinimai, paliepimai, kritikavimas, gėdinimas, kvotimas, moralizavimas, nereikalingas raminimas, loginis įtikinėjimas, patarinėjimas, palyginimai.
Neretai tėvai nesugeba suprasti vaiko požiūrio, poreikių ir įsitikinimų. Nebūtina vaiko įsitikinimams pritarti - kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į tuos pačius reiškinius.
Jeigu vaikui, nepaisant geranoriškos tėvų ir mokytojų pagalbos, nesiseka mokytis, tėvai drauge su juo turėtų kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, į psichikos sveikatos centrą ar į pedagoginę psichologinę tarnybą.
“Kartais todėl, kad nesidomi dėstomu dalyku arba kai mokytojas nemoka sudominti.
Kartais jie turi daug didesnių bėdų (šeimoje, sveikatos, meilės, nemeilės, bendraudami su bendraamžiais), kurios trukdo mokytis.
Kartais vaikai turi daug svarbesnių užsiėmimų (muzika, sportas, draugai, kompiuteris…).
Kartais vaikai tingi mokytis arba kam nors keršija, nori paerzinti ar sulaukti dėmesio.
Kartais vaikai nepajėgia mokytis“.
Taip diskutuoja pedagogai ir tėvai.
Ką gali blogų mokinių tėvai?
· Netaikyti vertinimo schemos “Jeigu nesimokai, esi blogas”.
· Padėti vaikui susidaryti dienotvarkę ir numatyti tinkamiausią laiką pamokoms ruošti (netiesa, kad vaikas, ilgai ruošiantis pamokas, jas paruošia; yra vaikų, kurie sėdi prie knygų visą dieną, tačiau mokosi blogai).
· Domėtis, kaip vaikui sekėsi paruošti pamokas. Ir gabūs vaikai be tėvų kontrolės nepasiekia tiek, kiek gali. Laisvė turi turėti ribas.
· Nesmerkti vaiko už blogus pažymius.
· Jeigu pastangos nepasiteisina, pasiūlyti pagalbą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
PS. jei kartais supykdo tai geriau pirma pagalvoti o paskui pasakyti neguiškart...