){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nerimas, kylantis tik gresiant nemaloniai situacijai, vadinamas situaciniu, ir tai yra nepatologinė nerimo forma. Daugelis žmonių yra patyrę trumpalaikį nerimą, kuris trunka kelias dienas ar savaites, kyla esant įtemptai išorinei situacijai ir perdėtai reaguojant į ją dėl vidinių problemų, tačiau praeina atslūgus nemalonioms aplinkybėms ar nors dalinai išsprendus vidines problemas, pvz., susitaikius su esama gyvenimo situacija. Neretai pasitaiko atvejų, kai situacinis ar netgi trumpalaikis nerimas būna labai stiprūs. Tuomet jis gali sutrikdyti adaptaciją, be to iškyla grėsmė jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Ilgalaikis nerimas, trunkantis mėnesius, išsekina kenčiantį žmogų, todėl jo atveju yra būtina kreiptis pagalbos.
Visos nerimo formos gali pasireikšti ne tik nemalonia, įtempta psichologine būkle, bet ir somatiniais, t.y. vidaus organų funkcijos sutrikimo simptomais. Dažniausiai į grėsmingą situaciją reaguojama perdėtu streso hormono adrenalino išsiskyrimu, dėl to nerimas paprastai susijęs su simpatinės (skatinančios aktyvumą) vegetacinės nervų sistemos aktyvacija. Dėl simpatinio sujaudinimo padažnėja širdies plakimas, kvėpavimas (gali būti jaučiamas dusulys, oro trūkumas, gerklės spazmas, sunku įkvėpti) padidėja kraujospūdis (gali jaustis galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse, neaiškus regėjimas), prakaitavimas ir raumenų įtampa (dėl to gali jaustis raumenų skausmai, drebulys ar net padidėti kūno temperatūra), slopinama virškinamojo trakto veikla (pasireiškia pykinimas, skrandžio ir žarnyno spazmai, net krenta svoris).
Kai vyrauja ne psichologinis nerimo jausmas, bet jo somatinė išraiška, nerimas dažnai yra painiojamas su įvairiomis vidaus organų ligomis. Pasireiškiantis nerimo jausmas dažnai tokiais atvejais yra aiškinamas nerimu, sukeltu esančių simptomų (pvz., skrandžio skausmų) ir galimos vidaus organų ligos. Pacientai, varginami nerimo, linkę įtarti sergą sunkiomis ligomis (vėžiu, infarktu, insultu), todėl jie dažnai reikalauja vis naujų tyrimų ir netiki jų gerais rezultatais. Kad tai ne vidaus organų liga, bet somatinė nerimo išraiška, visada reikia įtarti, jei simptomai pasireiškia vienu metu keliose organų sistemose, pvz., pykinimas, širdies plakimas (gali atsirasti duriančio, diegiančio pobūdžio skausmų širdies plote, širdies ritmo sutrikimų) ir galvos svaigimas jaunam, dar neseniai buvusiam sveikam žmogui.
Nerimas gali pasunkinti bet kurią vidaus organų ligą, pvz., padidėjusio kraujospūdžio liga sergančiam žmogui dar labiau padidina kraujospūdį, pablogina opaligės eigą ar cukrinio diabeto kontrolę. Todėl, jei šalia nerimo pacientas serga ir somatine liga arba vyrauja somatinė nerimo išraiška, būtina greitai ir veiksmingai gydyti nerimą.
Yra daugybė nemedikamentinių nerimo kontrolės metodų, ir kiekvienam sergančiajam būtina prisitaikyti sau tinkamus. Suprasti gilumines nerimo priežastis, valdyti jo pasireiškimus gali padėti psichoterapija. Kūną atpalaiduoti padeda atsipalaidavimo ar autogeninė treniruotės pratimai. Pasireiškus dusuliui, labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai. Fizinio aktyvumo metu žmogus “sudegina” susikaupusį adrenaliną, be to, po fizinių pratimų kūnas paprastai gerai atsipalaiduoja.
Nepaisant gausaus nemedikamentinių priemonių arsenalo, nerimui įveikti dažnai reikia ir vaistų. Nerimą veiksmingai gydo ilgalaikiai (ne trumpiau nei vienerius metus trunkantys) antidepresantų kursai. Tačiau šie vaistai padeda veikti ne iš karto (maždaug po 3-6 sav.), o nesulaukdamas gydymo poveikio, dažnas nusivilia ir visiškai nutraukia gydymą. Be to, dalis antidepresantų pradžioje gali net sustiprinti nerimo simptomus. Saugus ir veiksmingas būdas nerimui įveikti yra anksiolitikai, pvz., alprazolamas (Xanax). Jie labai padeda sulaukti antidepresantų poveikio (vėliau jų dozė mažinama ir vaisto vartojimas nutraukiamas), taip pat tais atvejais, kai yra trumpalaikis ar situacinis nerimas. Pastarasis dažnai būna labai stiprus, todėl sutrikdo adaptaciją, taip pat, kai yra grėsmė, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Kai vaistų skiria gydytojas, jis visada prisiima atsakomybę už jų vartojimo trukmę ir nutraukimą, todėl tiek vartojant antidepresantų, tiek anksiolitikų, reikia reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę