){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia reikėtų įprasti planuoti atostogas kaip dalį savo gyvenimo. Tuomet į tai žvelgsime paprasčiau.
Antra, reikėtų atsisakyti noro prieš atostogas užbaigti visus darbo projektus bei sumanymus. Aišku, išskyrus svarbiausius. Visko užbaigti neįmanoma, to ir nereikia. Paprastai prieš atostogas ne tiek padaugėja darbų, kiek mes jautriau į tai reaguojame ir šį faktą priimame su didesnė emocijų doze. Tikrai niekas nepasikeis, jei darbus baigsime grįžę po atostogų.
Kita vertus, savotiška įtampa prieš atostogas formuojasi natūraliai, nes žmogus pereina iš vieno būvio (darbo aplinkos) į kitą (laisvą atostogų aplinką). Vyksta pokyčiai tiek sąmonėje, tiek išorėje - kartu keičiamės ir mes patys.
Nervų įtampą sumažina ir žemiškesnis požiūris į atostogas. Psichologai, psichoterapeutai rekomenduoja neprisigalvoti nerealių dalykų, kurių norėtųsi patirti atostogų metu. Fantastiškos atostogos irgi įmanomos, tačiau tam reikia noro, laiko ir daugiau pinigų.
Sunkiausia yra paskutinė darbo savaitė, kai jau gyvename atostogų nuotaikomis, o eiti į darbą dar reikia. Žmonėms, kuriems pavyksta suderinti darbą ir poilsį kasdieniniame gyvenime, lengviau pereiti ir į ilgesnį vasaros atostogų tarpsnį. Kartu jie lengviau randa laiko ir pasiruošti atostogoms.
Išskirtinė žmonių grupė yra darboholikai. Paprastai jie sunkiau atsipalaiduoja ne tik atostogų metu, bet ir savaitgaliais, išeiginėmis dienomis. O atsipalaiduoti neleidžia baimė ir noras viską aplinkui kontroliuoti. Kartais darboholikai neatostogauja po 2-5 metus. Po to, aišku, gali atsirasti negalavimų. Darbai niekada nesibaigia, ir to nederėtų užmiršti.
Pasiūlyti vieną receptą yra gana sudėtinga, nes kiekvienas žmogus individualiai reaguoja į stresą, taigi ir būdai jį sumažinti ar pašalinti taip pat yra skirtingi.
Vienam žmogui stresą sumažins pasikrapštymas daržo lysvėje, kitam - pasivažinėjimas miško takeliais dviračiu, trečiam - plaukiojimas baseine, o dar kitam - susitikimas su geru bičiuliu.
Labai naudinga pavartoti magnio preparatų - tai yra antistresinis mineralas, kuris reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus, todėl mažėja dirglumas, nervų įtampa bei nuovargis. Be to, magnis padeda susikaupti, sukoncentruoti dėmesį ir mintis, tai svarbu prieš atostogas, kai aktyviai planuojame, ką veiksime, kur važiuosime. Magnis turi unikalią savybę - padeda kontroliuoti pyktį, normalizuoja organizmo funkcijas bei gerina nuotaiką.
Gana dažnai stresą sukelia ir nesutarimai šeimoje svarstant klausimą, kur praleisti atostogas. Visų pirma paklauskite savęs, ar jūs norite važiuoti kartu. Ką daryti, jei žmona nori važiuoti į Palangą ir vartytis paplūdimyje, o vyras mieliau vyktų prie ežero ir visas dienas su meškere mirktų vandenyje? Labai svarbu suderinti šeimos narių interesus. Tačiau bet kuriuo atveju psichologai bei psichoterapeutai rekomenduoja nevažiuoti atostogauti ten, kur nesinori arba kur kiti šeimos nariai (vaikai ar sutuoktinis) neras sau malonaus užsiėmimo. Tuomet didesnis ar mažesnis stresas tikrai neišvengiamas.
Be abejo, kuo didesnis emocinis, psichinis ir fizinis atsipalaidavimas. Kūną ir dvasią gerai atpalaiduoja veikla, kuri būtų priešinga kasdieninei veiklai ir kartu būtų maloni.
Atostogų pobūdis taip pat priklauso nuo asmenybės ir nuo tikslų, ką norime patirti: ramybę, triukšmingą ir linksmą aplinką ar naujų įspūdžių. Lėtesnio charakterio žmogus, papuolęs, tarkim, į šurmuliuojančią Indiją, nuo triukšmingos aplinkos gali taip pat patirti stresą. Kita vertus, mėgstančiam bendrauti gal bus nepakenčiama praleisti laiką negyvenamoje saloje. Svarbiausia, reikėtų laikytis principo - atostogų metu būtina pakeisti kasdieninę aplinką, praleisti jas tokioje aplinkoje su tokiais žmonėmis, kur būti ir bendrauti malonu. Kartais geromis atostogomis gali tapti knygos skaitymas lovoje, visiškai nesirūpinant tuo, kas vyksta aplinkui.
Jeigu siekiama atostogų metu patirti naujų įspūdžių, galima rinktis turistinę kelionę į dar nepažįstamą šalį.
Gaila, kad žmonės per atostogas nori padaryti kuo daugiau darbų savo kasdienėje buityje, pavyzdžiui, susiremontuoti namus, ir tas noras ar įprotis tęsiasi kasmet. Paprastai jie linkę pasiskųsti: kai dirbu laiko nėra, todėl esu priverstas užsiimti namo statyba per atostogas. Iš tiesų niekas žmogaus nepriverčia. Jis pats daro vienus ar kitus sprendimus.
Atostogos - tai savotiška smegenų reabilitacija, kai pavyksta atsitraukti nuo kasdieninės buities (ėjimo į darbą, valgio gaminimo, vaikų išleidimo į mokyklą ir t.t.) ir siekiama patirti kuo daugiau malonumų. Atsitraukti padeda įprastos aplinkos arba veiklos pakeitimas. Tai gali būti tiek išvykimas į kelionę, kur galima nusipirkti įvairių paslaugų, palengvinančių buitį, tiek pietų ruošimas šeimai prie laužo po maudynių ežere, tiek bet kuri kita maloni veikla.
Per atostogas vertėtų nekreipti dėmesio į smulkmenas, pavyzdžiui, kad lyja lietus ar šalta, kad kažką pamiršome namuose, o pasistengti surasti pozityvią išeitį iš susidariusios situacijos. Svarbu džiaugtis kiekviena atostogų minute - tai ir yra gerų atostogų esmė. Būna, kad žmogus, grįžęs iš atostogų, net pamiršta, kelintą valandą reikia eiti į darbą. Tai - puikių kokybiškų atostogų rezultatas.
Tiek ruošimasis atostogoms, tiek jų praleidimas labai priklauso nuo sugebėjimo jas planuoti.
Aišku, jei likus kelioms dienoms iki atostogų pulsime ieškoti talpesnio lagamino, naujo maudymosi kostiumėlio, gražios skrybėlaitės, tai gali dar labiau nuvarginti. Visai kita situacija, jei neskubėdami su malonumu ieškome naujo pirkinio vasaros atostogoms. Arba nutarsime reikalingą daiktą atostogoms, pavyzdžiui, akinius nuo saulės, gerą kosmetiką ar dailų kostiumėlį, įsigyti poilsio vietoje ar svečiojoje šalyje, kad tai taptų ir maloniu kelionės prisiminimu. Viskas priklauso nuo mūsų norų ir poreikių.
O apskritai, pradedant krautis lagaminą, reikėtų nepamiršti susidėti kasdien vartojamų daiktų, tada problemų ir “galvos skausmo” tikrai patirsime mažiau.
*****
„Stresas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas elgtis tam tikroje situacijoje, kuris tampa nuovargio, apmaudo, baimės priežastimi. Stresas ne tik sukelia ligas, bet ir gali jas sustiprinti. Dėl didesnės ar mažesnės įtampos streso metu gali sutrikti virškinimas, atsirasti skrandžio opa, apetito stoka, krūtinės, raumenų skausmai. Net susijaudinimas paliekant darbo vietą sukelia stresą kūnui.
Pravartu prisiminti, kad visiems žmonėms per dieną priklauso po lygiai sekundžių – 86 400. Taigi visi galime savo laiką kas dieną rikiuoti taip, kaip patys pasirenkame. Tai, kam suteikiame pirmenybę ir kaip eikvojame laiką, lemia mūsų gyvenimo kokybę“.
(Anne Bryzan Smollin)
• Kad diena praeitų subalansuotai ir sveikai, reikia tinkamai paskirstyti laiką, numatant, kas yra tikrai svarbu.
• Kiekvienas atostogų netikėtumas gali praturtinti atostogas ir įspūdžius.
• Stresą sumažina atsipalaidavimas, tai leidžia mėgautis gyvenimu.
• Laiku ištartas “ne” saugo nuo daugelio nemalonumų.
• Laiką reikia leisti su žmonėmis, kurie jums svarbūs.
Mes dažnai tokie užsiėmę, kad nesuteikiame sau džiaugsmo būti su tais, kuriuos mylime.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę