Kai užklumpa širdies nerimas...

Slenkant metams išmokstame susitaikyti su pamažu besikeičiančia išvaizda, mažėjančiu fiziniu pajėgumu, trumpalaikiais sąnarių ir nugaros skausmais. Tačiau širdies liga paprastai žmogui reiškia ženklą, kad jo būklė gali būti pavojinga gyvybei, ir į skaudančią širdį negalima žiūrėti taip lengvabūdiškai kaip į maudžiantį sąnarį… Skaudanti širdis primena - aš negyvensiu amžinai.

Psichologinės reakcijos į širdies ligą

Pirma psichologinė reakcija susirgus širdies liga - išgąstis, baimė. Tai sveika reakcija, kuri paskatina susirūpinti savo sveikata ir gyvenimo būdu. Būtent baimė, kad širdies liga gali pablogėti, skatina mesti rūkyti, sumažinti riebaus, kaloringo maisto vartojimą ir reguliariai tikrintis širdies būklę bei vartoti vaistų, nors ir nejaučiama stipresnių simptomų. Ignoruojantys ligos baimę širdies ligomis sergantys pacientai paprastai sako, kad jiems “nieko nėra”, “praeis savaime”, ir vengia lankytis pas medikus, skatinami tos pačios baimės, kad jiems suras “nepagydomą” ligą. Tačiau dalis (nuo 5 iki 10 proc.) širdies ligomis sergančių žmonių jaučia per didelę baimę, ir ši baimė pati tampa liga, tik jau ne kūno, bet psichikos. Tai vadinamoji nerimo sutrikimų grupė. Iš jų sergantiesiems širdies ligomis vyrauja panikos priepuoliai ir fobijos (baimės). Sergantiesiems panikos sutrikimu atsiranda staiga, be priežasties kylančių priepuolių, kurių metu pasireiškia ne tik širdies skausmas, plakimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, bet ir kūno drebulys, tirpimas, karščio pylimas ar šaltkrėtis, oro trūkumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas, diskomfortas pilve, nerealumo jausmas, stipri mirties baimė. Tokiu atveju būtina ne tik kardiologo, bet ir psichiatro pagalba.

Fobijoms būdinga viena konkreti diskomfortą kelianti ir darbingumą mažinanti baimė. Sergantiesiems širdies ligomis dažniausiai pasireiškia ligos (pvz., miokardo infarkto) baimė, vadinama nozofobija, ir mirties baimė - tanatofobija. Kartais šios baimės tokios stiprios, kad pacientas vienas bijo išeiti iš namų, nes “gali pablogėti jo sveikata”, o šalia nebus galinčiųjų suteikti pagalbą. Paradoksas, bet per stipri baimė nuo širdies ligos pablogėjimo žmogų ne apsaugo, bet kaip tik paskatina greičiau plakti širdį, pakilti arterinį kraujospūdį, atsirasti vainikinių širdies kraujagyslių spazmams, ir tai dar labiau blogina širdies būklę.
Kita psichologinė reakcija į širdies ligą - netekties jausmas, liūdesys. Liūdna, kad praėjo geriausi gyvenimo metai, kai buvome sveiki, kai nereikėjo laikytis jokių dietų ir režimų, kai nereikėjo galvoti apie vaistus ir sveikatą. Juk dalies dalykų, kurių kažkada nepasiekėme ar nenorėjome siekti, kurių savo noru ar verčiami aplinkybių atsisakėme, jau niekada neturėsime... Psichologiškai sveikas žmogus sugeba susitaikyti su praradimais, prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių ir gyventi ne praeitimi, ne ateitimi, bet realia tikrove, džiaugtis likusiu gyvenimu. Tačiau ne visi taip gali.

Kai nerimas ir liūdesys tampa depresija

10-15 proc. sergančiųjų širdies ligomis kartu pasireiškia ir depresija. Skirtingai nuo liūdesio ar gedėjimo reakcijos, sergantis depresija žmogus nebemato gyvenime nieko teigiamo, viskas nusidažo pilkomis ar juodomis spalvomis, vargina nuovargis, energijos stoka, nebeteikia džiaugsmo anksčiau buvę malonūs įspūdžiai, prarandamas gyvenimo džiaugsmas, noras bendrauti. Ateityje, atrodo, nieko gero nebebus, dėl to net nebejaučiama natūralios mirties baimės - sergantieji mąsto pesimistiškai: “koks skirtumas, dabar ar paskui”, “geriau jau numirti greičiau, nevarginti kitų” (dažnai depresija sergantis žmogus artimiesiems jaučiasi tik našta). Blogėja dėmesys, darbingumas, pasitikėjimas savimi, prisimenami tik nemalonūs, skausmingi praeities įvykiai. Ypač dažna depresija po miokardo infarkto - ji pasireiškia 15-20 proc. pacientų ir labai pablogina išgyvenamumo prognozę. Jei po persirgto miokardo infarkto miršta tik 3 proc., tai esant kartu ir depresijai, mirtingumas padidėja iki 17 proc. Šie skaičiai rodo, kad į sergančiojo širdies liga nuotaiką būtina atkreipti labai rimtą dėmesį. Lengvais atvejais reikalinga psichologinė pagalba, dėl to niekada po sunkios ligos nepakenks psichologo konsultacija, net jei ligonis ir neprisipažįsta jaučiąs kokių nors psichikos sutrikimo simptomų. Įtariant nerimo sutrikimą ar depresiją jau būna reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.

Ar galima sėkmingai gydyti širdies ligą ir depresiją?

Šiuo metu yra saugių vaistų, tinkamų tiek nerimo sutrikimams, tiek depresijai gydyti. Vienas iš jų yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) citalopramas (Cipramil). Šis vaistas neveikia širdies būklės, beveik nesukelia nepageidaujamų poveikių ir nesąveikauja su kartu skiriamais vaistais, taip pat ir nuo širdies ligų. Moksliniai tyrimai parodė, kad Cipramil yra saugus vaistas gydant depresija sergančius pacientus, kuriuos vargina gretutinės širdies ir kraujagyslių ligos bei hipertenzija. Jį gerai toleruoja vyresnio amžiaus žmonės, ir Lietuvoje jis yra pripažintas pasirinktinu vaistu žmonėms, vyresniems nei 65 m. amžiaus. Gydant Cipramil paprastai ne tik mažėja depresijos ir nerimo simptomai, bet ir gerėja širdies būklė bei pasveikimo nuo širdies ligos prognozė.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau