){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduriate savo darbe? Kokios pagalbos prašo moterys?
Greta Glizikienė: Ištekėjusios moterys bijo skyrybų, vienatvės, nerimauja dėl vaikų ateities. Į konsultaciją ateina mušamos, nusivylusios, sutryptos moterys, praradusios dvasinį, finansinį saugumą, o svarbiausia – savivertę. Tokia moteris negali pykti ant vyro, nes dėl visų įvykių kaltina tik save.
Jos klausia, kaip toliau gyventi, tiesiog būti, kaip sugrąžinti žmogiškąjį orumą. Begalinis širdies skausmas virsta „vidiniu kraujavimu“, kuriam pagydyti reikia laiko ir pastangų.
Giedrė Jonušienė: Moterys kreipiasi pagalbos, norėdamos įveikti vienatvės ar netinkamo partnerio pasirinkimo baimę, taip pat išgyvendamos lytinių santykių (dar kitaip vadinamą erotofobiją) ar skausmo jų metu baimę. Dažnai už jos slypi dar gilesnės pastojimo ir gimdymo baimės.
Neretai visavertišką lytinį aktyvumą slopina pačių moterų religinės ir moralinės nuostatos. Jos ateina išsipasakoti apie tai, kad bijo realizuoti savo seksualumą, nes tai joms nepriimtina, nepadoru.
Jei moteris bijo būti nepatraukli, apkūni, tuomet reikėtų daugiau rūpintis savimi, keistis?
G.G: Kodėl bijo? Gal maža mergaitė buvo vadinama storule, gal tėvas, gal draugai pasakė, kad ji stora, ir tai užsikodavo jos pasąmonėje? Pamenu kartą buvo atėjusi viena pacientė – jaunutė, be galo graži, o ji nusivylusi guodžiasi: „man draugas sakė, kad esu baisi“. O mergaitės dailumas neišpasakytas.
Kiekviena moteris nori būti graži ir mylima. Tai natūralu. Ką daryti? Išmokime gerbti ir pagirti save. Pasižiūrėkite į veidrodį. Jeigu sau nepatinkate, iškiškite liežuvį – automatiškai nusijuoksite. Bus linksma, gausite vitamino C ir turėsite pozityvių minčių dienos pradžiai. Juk kiekviena ryte pasižiūri į save veidrodyje.
Neretai bijoma pirmosios nakties, skausmo lytinių santykių metu. Koks būtų patarimas: kaip šiuo atveju pasiruošti?
G.J.: Kai moteris, sutikusi tinkamą ir geidžiamą partnerį, pakankamai susijaudina, pirmieji lytiniai santykiai gali būti ir neskausmingi. Tačiau kai pirmieji lytiniai santykiai vyksta daugiau iš smalsumo, o ne fiziologinio geismo, be emocinio ir dvasinio ryšio su partneriu, galimi nemalonūs pojūčiai ir patirtis, kuri kartais palieka gilius neigiamus pėdsakus tolimesniame lytiniame gyvenime.
Labai svarbu, kad pirmųjų lytinių santykių metu vyras būtų švelnus, kantrus, dėmesingas moters jausmams ir potyriams. Tai padėtų jai įveikti pirmųjų lytinių santykių baimę.
G.G: Pirmiausia reikia pasitikėti žmogumi, kurį myli. Jeigu tu pasitiki, tuomet jam atiduodi SAVE VISĄ. Nes tik pasitikėjimas veda į santykių pusiausvyrą.
O jeigu abejojate, paklauskite savęs; „Ar verta tuomet turėti lytinių santykių su šiuo vyru?“.
Dažnai moterys bijo susirgti lytinėmis ligomis. Kaip elgtis lytinių santykių sferoje, kad to išvengtume?
G.J.: Apsisaugojimas nuo lytiškai plintančių ligų turėtų tapti natūraliu kiekvieno žmogaus savisaugos instinktu. Šiandien, kai daug žinoma apie šias ligas ir apsaugos priemones, tai turėtų būti suprantamas elgesys kiekvienai. Ypač toms moterims, kurių lytinis gyvenimas yra spontaniškas ir rizikingas.
Baimė prarasti lytinį partnerį ar vyrą – bene labiausiai paplitusi moterų baimė.
G.G.: Moteris nebijo prarasti nei lytinio partnerio, nei vyro. Jos bijo būti vienos ir prarasti finansinį, dvasinį saugumą. Partneris yra viena, o vyras – kita. Jei moteris praranda savo vyrą, keičiasi šeimos statusas. Tai ji išgyvens skausmingai, nes liks viena ir vaikai augs nepilnoje šeimoje. Moteris mažiau bijo prarasti lytinį partnerį, nes neretai, praradusį vieną, atras kitą.
Mūsų moterys dažniau ieško partnerio ne vienai nakčiai, o ilgesniam laikotarpiui (metams, trims ir pan.). Moteris turi savisaugos instinktą, kuris kalba pats už save: „negaliu mylėtis su bet kuo ir bet kur. Aš gerbiu save, negaliu prieš bet ką apsinuoginti.“
Moterys bijo tapti negeidžiamos. Bet ar tai visada priklauso nuo mūsų pačių?
G.J.:Kai įsimylėjimas pereina į prisirišimą, keičiasi ir geismo pobūdis. Poroje partneriai vienas dėl kito turi stengtis, įsiklausyti į poreikius, lūkesčius, augti turi abu – tiek tarpasmeniniuose, tiek lytiniuose santykiuose. Jeigu tai pavyksta padaryti, puoselėjami santykiai tvirtėja. Jei iškyla problemų, galima kreiptis pagalbos į specialistus.
G.G: Pasakysiu trumpai. Jeigu aš save myliu ir sau patinku, aš visada būsiu geidžiama. Jeigu aš savęs nemyliu, manęs niekas nemylės. Tokia gyvenimo tiesa.
Tarkim, jei moteris eina į vakarėlį, ji turi pasitempti, pirmiausia ne dėl kitų, o dėl savęs. Graži suknelė, aukštakulniai, šypsena ir jautiesi graži.
Mylėkite save, pagirkite save kiekvieną dieną, ir širdį užlies šiluma. Negailėkite sau dovanų.
Neretai moterys bijo ir vyro smurto. Ar tai kyla iš nesutarimų dėl lytinių santykių?
G.G.: Vyras dažniausiai būna agresyvus, jei yra matęs smurto pasireiškimų savo šeimoje. Tačiau neretai agresiją sukelia ir moterys. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Su meile žvelkite į savo antrąją pusę. Jeigu myliu ir gerbiu save, myliu ir savo artimą. Kartais reikia negirdėti ką vyras sako, tiesiog „praleisti pro ausis“. Sutikite su juo, o darykite tai, ką reikia. Pasistenkite kasdieniniame gyvenime kuo mažiau ginčytis, nes ginčas veda prie pykčio, o pyktis – prie agresijos ir smurto.
Pasitaiko agresijos ir lytiniuose santykiuose. Konsultavau vieną porą, kurie labai mylėjo vienas kitą, bet lytinių santykių metu vyras būdavo agresyvus. Ši patologija sukėlė partneriams skausmingų problemų.
Kaip įveikti minėtas baimes? Kuriuo atveju įveikimo receptai vienodi, kuriuo – skirtingi?
G.J.:Kiekvienos moters baimės pasireiškimas yra skirtingas, todėl ir pagalba yra individuali.
Suteikiama tam tikra informacija, taikomos įvairios psichoterapijos rūšys, seksoterapijos pratimai, relaksacija ar hipnoterapija. Esant sunkioms fobijoms, reikalingas gydymas antidepresantais. Svarbiausia, kad moteris, turinti minėtų problemų ir norinti sau padėti, būtų kantri ir bendradarbiaujanti.
G.G.: Mano receptas jums, mielosios moterys, būtų toks:
Kai bus asmens vientisumas, bus ir harmonija viduje.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę