){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Psichoterapija – tai gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus. Dažniausiai gydytojai psichoterapeutai taiko šias psichoterapijos formas bei metodus:
Individualioji psichodinaminė psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas dramatiškiems, skausmingiems žmogaus dvasiniams išgyvenimams bei elgesio motyvams pažinti ir rasti tinkamesnius, geresnę savijautą užtikrinančius žmogaus buvimo šeimoje ir visuomenėje būdus bei santykius su artimaisiais ir savimi.
Metodas labiausiai tinka asmenybės sutrikimams, neurozėms, depresijai gydyti. Gydymas trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Šeimos psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas, taikomas padedant šeimai spręsti praktiškai visas tarpusavio santykių problemas.
Psichoterapijos seanse paprastai dalyvauja abu sutuoktiniai ir kiti šeimos nariai, kuriems rūpi šeimos gyvenimas. Dažnai tokioje sesijoje dalyvauja net du psichoterapeutai. Tai labai veiksmingas metodas visai šeimai. Jeigu psichoterapijoje dalyvauja tik vienas šeimos narys, problemas spręsti sunkiau. Terapinis poveikis sėkmės atveju išlieka ilgai.
Grupinė psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas, sudarantis sąlygas savo problemas spręsti panašių išgyvenimų bei patirties turinčių žmonių grupėje. Grupinės psichoterapijos seansų metu užtikrinamas konfidencialumas.
Grupinė psichoterapija padeda visiems, kuriems tinka ir individualioji terapija, tik grupinės terapijos metodas leidžia dar veiksmingiau spręsti asmens santykių su kitais žmonėmis problemas. Kadangi grupėje atspindimi ir koreguojami realūs žmogaus santykiai su aplinkiniais, ši terapija ypač padeda tiems, kuriems yra psichologinių adaptacijos problemų kolektyve ir žmonių grupėse arba santykių su partneriais problemų.
Hipnozė. Tai metodas, kurį taikant asmuo pasiekia transo būseną ir jam galima padėti atgaminti primirštą patirtį, atsiriboti nuo streso ar geriau valdyti tam tikras kūno funkcijas. Tai saugus metodas. Įrodyta, kad hipnozės metu žmogui negalima įteigti padaryti nieko, ko jis negalėtų padaryti būdamas sąmoningas. Hipnozė gali padėti kai kuriais nerimo sutrikimų, baimių, priklausomybių atvejais. Kol kas hipnozė nėra plačiai taikoma.
Autogeninė treniruotė ir relaksacija. Tai metodas, kurį taikant žmogus gali atsipalaiduoti, pašalinti įtampą, nerimą, pailsėti bei padidinti darbingumą.
Autogeninė treniruotė ir įvairūs atsipalaidavimo metodai visų pirma skirti savarankiškam darbui, nors greičiau jų išmokstama padedant specialistui. Metodas reikalauja nuolatinės praktikos ir labai veiksmingai koreguoja stresą, daugelį vegetacinės nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimų, taip pat nerimo sutrikimus.
Psichoanalizė. Tai pats giliausias, sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis psichoterapijos būdas. Psichoanalizės metu įsiskverbiama į giliausius pasąmonės klodus, siekiant ne tik pažinti save, bet ir pasikeisti. Pacientas su psichoanalitiku susitinka ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę. Darbas taikant šį metodą gali trukti net iki 4–5 metų.
Metodas reikalauja aukštos psichoterapeuto kvalifikacijos, yra labai brangus. Todėl pasaulyje psichoanalizę keičia mažiau sąnaudų reikalaujančios, bet taip pat veiksmingos metodikos, dažniausiai – psichodinaminė psichoterapija.
Kognityvinė ir elgesio terapija. Tai bene intensyviausiai besivystantis metodas. Jį sudaro dvi veiksmingos psichoterapijos rūšys: kognityvinė terapija ir elgesio terapija. Taikant elgesio terapijos metodą, siekiama susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali būti baimė, depresija, nerimas, save žlugdantis elgesys). Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines kūno funkcijas bei impulsus ir pradėti aiškiau mąstyti, greičiau apsispręsti.
Kognityvinė terapija pacientui atskleidžia, kaip tam tikri jo mąstymo stereotipai iškreipia jo realaus gyvenimo suvokimą, be realios priežasties priverčia jausti nerimą ar depresinę nuotaiką, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus.
Derinant elgesio terapiją ir kognityvinę terapiją, įgyjama labai stipri psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo pagerinimo bei palengvinimo priemonė.
Kognityvine elgesio terapija veiksmingai gydoma depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, nerviniai valgymo sutrikimai ir kt. Ši terapija taip pat tinka įveikiant nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo su kitais žmonėmis nesklandumus.
Daugeliu atvejų, gydant medikamentais ir kartu taikant psichoterapiją, pasiekiama geresnių rezultatų nei gydant tik vaistais. Taip pat mažesnė ir atkryčio rizika, ilgiau išlieka terapinis poveikis.
Psichoterapiją gali taikyti tik specialiai parengti gydytojai ar psichologai. Tik nedidelė dalis psichiatrų ar psichologų turi reikiamą išsilavinimą. Pacientams visuomet reikėtų pasiteirauti, ar specialistas turi Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą psichoterapeuto sertifikatą.
Veiksmingas sergančiųjų depresija, baimėmis, neurozėmis, taip pat nerimo, miego sutrikimais, vidaus organų nervinės reguliacijos ir kitais nervų sistemos sutrikimais gydymas.
Individualioji psichoterapija, kognityvinė ir elgesio
psichoterapija bei veiksmingas gydymas vaistais.
Medicinos centras „Neuromeda”, Tvirtovės al. 90 A, Kaunas. Tel.: (8~37) 33 15 11, (8~37) 33 15 55.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę