){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mokslininkai, tyrinėjantys atminties procesą, skiria kelias jo grandis: informacijos įsiminimą, jos išsaugojimą ir gebėjimą atkurti. Visos šios grandys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, papildo viena kitą, sudarydamos vienovę. Sutrikus vienai iš jų, gali sutrikti atminties procesas. Pastaruoju metu manoma, kad visa, ką žmogus įsiminė, išsaugoma visam gyvenimui. Didžioji dalis informacijos pereina į neįsisąmonintų psichikos procesų lygį, o sąmonėje lieka tik tai, kas aktualu šiuo metu.
Įvairių mokslinių eksperimentų protokoluose pastebima, kad kasdienius įvykius prisimename kiek kitaip nei ypač skausmingus ir traumuojančius. Mokslininkai teigia, kad žmogaus psichiką pažeidžiančių įvykių prisiminimai saugomi atskirai nuo kasdienių. Skirtingai nuo įprastų įvykių prisiminimų, žalojančios patirties prisiminimai yra nekintami, sunkiai nupasakojami, automatiniai, nesusiję su kitais atsiminimais. Jie dažnai nugrimzta į pasąmoninį psichikos procesų lygį ir užmirštami. Kol šie prisiminimai neįsisąmoninami, jie lieka “neprisimenamų ir tuo pat metu neužmirštamų sąrašuose”.
Disociacine amnezija vadinamas atminties praradimas, kai užmirštami svarbūs praeities įvykiai ir kai nerandama jokių kitų medicininiais tyrimais įrodomų atminties praradimo priežasčių, o jo apimtis yra per didelė paprastam užmaršumui. Atminties tyrinėtojai pastebi, kad disociacinių atminties sutrikimų dažniau pasitaiko po anksti vaikystėje patirto psichiką žalojančio įvykio arba kelių įvykių ir priklauso nuo jų žiaurumo (pvz., išprievartavimas, fizinis smurtas, mirties grėsmė ir pan.). Pastebėta, jog vaikai, patyrę skausmingą išgyvenimą ir po jo augę normaliomis sąlygomis, dažniau patiria hipermneziją, t. y. liguistą atminties sustiprėjimą. Jie gali prisiminti patirtą smurtą labai aiškiai, tiksliai, su smulkmenomis. Užsitęsusi žalojanti situacija arba lėtinis, ilgalaikis smurtas dažniau nulemia didelių atminties spragų atsiradimą, primityvių psichologinės gynybos mechanizmų, tokių kaip neigimas, susitapatinimas su agresoriumi, prieš save nukreipta agresija ir pan., naudojimą. Tuomet dažnai formuojasi ir kiti disociaciniai, t.y. trikdantys psichinių procesų rišlumą, sutrikimai.
Disociaciniai sutrikimai anksčiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu. Kartais be jokios medicininiais tyrimais paaiškinamos priežasties pacientas negali pajudinti dalies ar visos galūnės, išsivystyto traukulių priepuoliai, pakinta jutimai ir pan. Neįsisąmoninti skausmingi prisiminimai dažnai prasiveržia gąsdinančiais sapnais, netikėtais vaizdiniais, konteksto neatitinkančiais, nepaaiškinamais išsireiškimais, vadinamaisiais riktais. Jie lemia specifinio elgesio formavimąsi, neįprastų ir sunkiai paaiškinamų kūno pojūčių atsiradimą.
Harvardo universiteto psichiatrijos klinikoje buvo atliktas mokslinis fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto, patirto praeityje, ryšio su disociaciniais sutrikimais bei amnezija tyrimas. Iš 148 18-60 m. amžiaus moterų, dalyvavusių tyrime, 83 proc. buvo patyrusios fizinę, 82 proc. - seksualinę ir 71 proc. - psichologinę prievartą. Nepaisant patirto smurto formos, visos pacientės dalinai ar visiškai buvo užmiršusios skausmingą išgyvenimą, t.y. pasireiškė amnezija. Pastebėta, jog kuo jaunesniame amžiuje buvo patirtas smurtas, tuo gilesnė išsivystė amnezija. Daugiausia tyrime dalyvavusių moterų skausmingą patirtį prisiminė būdamos vienos namuose, nors tuomet joms buvo taikoma psichiatrinė ir psichoterapinė pagalba. Keletas pacienčių psichotraumuojamąjį įvykį prisiminė psichoterapijos pratybų metu. Dauguma pacienčių prisipažino, jog, sugrįžus prisiminimams apie vaikystėje patirtą smurtą, jos mėgino rasti įrodymų, patvirtinančių prisiminimų tikrumą.
Mokslininkų atliktas tyrimas tik patvirtina austrų psichoterapeuto Z.Froido pastebėjimus, jog nuo skausmingų, traumuojančių prisiminimų mes, net patys to nežinodami, mokame gintis pačiais įvairiausiais būdais: išstumti juos kažkur į pasąmonę kaip koks nors Chosė del Carmen, juos paneigti, atmesti, sumenkinti. Arba išgyventi savo skaudžią patirtį visą ir iki galo. O paskui užmiršti... Ir nesapnuoti košmarų... Tik ne visada galime rinktis, kaip, beje, ir Chosė del Carmen...
*Amnezija - atminties išnykimas
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę