Krepšinio emocijų pynė ir lietuvio sveikata

Sportas – ne vien sveikata
Šarūnas Marčiulionis, vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų ir vienas pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA, Lietuvoje atidaręs pirmą privačią krepšinio mokyklą, ilgai buvęs LKL prezidentu, Fiba-Europe valdybos nariu, pastebi, kad lig šiol mėgstamas posakis – „Sportas – sveikata“ nėra teisingas. Didysis sportas dažnai sveikatą žaloja: siekdami aukštumų, sportininkai tam turi skirti per daug jėgų, nepaisydami pasekmių sveikatai. Jų treniruočių režimas vargina ir sekina, o vėliau kai kam turi ir itin liūdnų pasekmių.
„Mano sportinės karjeros metais buvo kiti laikai, kitaip matuojama sveikatos vertė. Krepšinis buvo ne tik saviraiškos priemonė, bet ir labai didelės galimybės, o apie sveikatą žaidėjai negalvojo“, – sakė Šarūnas.
Pasak jo, profesionalus sportas nėra blogai, jeigu vėliau yra už ką nusipirkti vaistų, jeigu nėra, – blogas loterijos bilietas pasitaikė. Taip savo ir kitų olimpinių aukštumų skonį patyrusių sportininkų dalią apibūdino krepšininkas. Jam beliko rekreacinis judėjimas: „Kitaip negaliu. Kas iš to, jeigu bėdosiu, gyventi nepadės. Gelbsti nuostata: negali bėgt, gali greitai eiti – taip ir daryk.“
Per televizijos ekraną
„Europos krepšinio čempionato žiūrėjimas – tai emocijos, dažnai teigiamos, o jos yra iškrova, labai geras dalykas. Svarbu tai, kad žaidžianti Lietuvos rinktinė teikia pasitenkinimo, pasididžiavimo, tautos solidarumo jausmą. Be to, nemažai ką skatina sportuoti, atitraukia nuo blogų įpročių – kompiuterinių žaidimų, besaikio komunikavimo internetu. Aktyvus sportas disciplinuoja, ištraukia iš gatvės“, – sakė Š.Marčiulionis.
Seimo narys psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis tikisi, kad Lietuvos komanda pasirodys sėklingai, tas tautiečiams suteiks daug pozityvių emocijų.
Sportininkai, pasak jo, tarsi postūmis kitiems sportuoti, daugiau judėti. Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas ir žmonių noras mėgdžioti tikrai paskatins daugiau jaunuolių treniruotis, žaisti krepšinį – tiek siekiant rezultatų, tiek savo malonumui.
„Didysis sportas suteikia reginių ir emocijų, skatina mus sportuoti, o kadangi visi tam neatiduosime visų savo jėgų ir laiko, kaip profesionalūs sportininkai, toks televizijos žiūrėjimas veiks pozityviai“, – apibūdino psichoterapeutas, ragindamas skirti sportą ir fizinę kultūrą. Sveikata – kai žmogus sportuoja savo malonumui, o didysis sportas dažnai sveikatą veikia neigiamai. Profesionalų treniruočių režimas vargu ar galėtų būti rekomenduojamas žmogui, norinčiam būti sveikam.
Pergalės didina darbo našumą
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas pastebėjo, kad net tyrimais įrodyta: laimėjus mylimai šalies komandai, padidėja darbo našumas, o pralaimėjus, atvirkščiai – viskas krenta iš rankų. Kitas dalykas – pergalės pritraukia daugiau jaunimo į sporto sales. Po jų treneriams mokinius į sporto mokyklas surinkti daug lengviau – jie patys ateina, net veržiasi.
„Pergalių reikia. Mažas niuansas – Europos čempionate dalyvaus patys geriausi sportininkai, tai turnyras prieš Olimpines žaidynes Londone, į kurias pateks tik dvi komandos, dar keturios dalyvaus atrankoje. Neabejoju, kad į šias žaidynes pateks ne vien mūsų šalies krepšininkai, bet ir dar 15–16 sporto šakų atstovai, kas sukels impulsyvų sporto palaikymą. Tokiai mažai valstybei, kaip mūsų, jau vien patekti į olimpiadą yra laimėjimas“, – mano A.Poviliūnas, pabrėždamas, kad profesionalaus sporto laimėjimai duoda impulsą sportuoti ir jaunimui. Tik vienas iš 1000 ar 10000 gali būti olimpietis, svarbu siekti savo aukštumų. Tad geriau eiti patiems sportuoti, ne tik žiūrėti varžybas per televizorių.
Nauji sporto kompleksai
„Galime sau pasistatyti paminklą dėl to, kad Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, kad šiai datai Kaune iškilo sporto arena, sporto kompleksai Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kak ir kaip pasibaigs krepšinio čempionatas, jį žymės ir šie statiniai, kurie lieka amžiams. Žmonės eis ten mankštintis, žiūrės koncertus – tai teiks moralinį ir dvasinį pasitenkinimą ilgai po čempionato“, – pastebėjo ilgametis sporto komentatorius žurnalistas Vidas Mačiulis.
Rūta Dadelienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto profesorė, teigė, kad Europos krepšinio čempionatas suburs šeimas, gimines, bendraminčius, suteiks sporto mėgėjams galimybę pabendrauti – bus didelė šventė Lietuvoje.
„Noriu tikėti, kad šis renginys, kuriame rungsis atletiški žaidėjai, regėsime garbingą kovą, paskatins žiūrovus susimąstyti apie savo gyvenseną, skatins siekti būti sveikesniems ir sportiškesniems. Tikiu, kad po jo vaikai tėveliams zys norį tapti sportininkais, o šie parinks vaikams patinkančią ir, labai svarbu, kūno sandarą ir ypatumus atitinkančią sporto šaką. Puiku, kad organizuojant šventę įtraukta daug jaunų savanorių, tai galimybė jiems turiningai praleisti laiką, pasimokyti krepšinio, bendravimo, darbo grupėje“, – sakė R.Dadelienė, pastebėdama, kad vienkartinis renginys negali turėti lemiamos įtakos žmogaus formavimuisi, sveikatai, nes jos tausojimas, kūno kultūros supratimas formuojamas ilgai. Pirmiausia šeimoje, vėliau ugdymo įstaigose, visuomenėje.
„Tik esant sveikos gyvensenos sampratai šventė netaps pretekstu vartoti alkoholį, reikšti agresiją, bet taps džiaugsmą visiems teikiančiu renginiu“, – įsitikinusi R.Dadelienė.
Kaip Lietuva tapo krepšinio žeme
„Tą krepšinio sėklą lietuviai gauna su motinos pienu. Kai trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes, vykusias 1939 m. gegužę Kaune, laimėjo lietuviai, iš lūpų į lūpas ėjo gandas apie jų stiprybę, vienybę, sugebėjimą žaisti krepšinį. Tada televizijos nebuvo, tik radijas, ir jį nedaug kas turėjo ir galėjo klausyti, o žinia buvo galinga. Tada per pusę metų gimė Kauno sporto salė – tai buvo įrodymas, ką gali maža valstybė“, – komentavo V. Mačiulis.
Psichologas-psichoterapeutas G.Navaitis pastebėjo, kad tai suformavo pasididžiavimą valstybe ir tauta ir susiejo šį jausmą su krepšiniu: „Tas impulsas išliko iki šių dienų. Prisiminkime sovietinius laikus. Nemanėme, kad Lietuva žaidžia su kita „broliška“ respublika, atrodė, kad žaidžia ir laimi prieš Maskvą – tai savo išskirtinumo, galimybių suvokimo ženklas. Ir dabar krepšinis atlieka panašų vaidmenį. Užtenka atsiversti bet kokio laikraščio puslapį apie sportą, pamatysime, kad apie jį rašoma karo terminais – „nugalėjo“, „sutriuškino“. Taip sportas padeda žmonėms pajusti bendrumą ir bendrą pergalės jausmą.“
Emocijų pynė
Pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad per didelės Europos krepšinio čempionato emocijos gali turėti neigiamos įtakos silpnesnės sveikatos žiūrovams. Reikėtų ramiau reaguoti, net kai mūsų komanda daro klaidas, pralaimi.
O gal geriau išsiruošti pačiam pažaisti? Šiuo klausimu pašnekovų nuomonės nesutapo. Tik psichologas-psichoterapeutas G.Navaitis nemato net prasmės kelti šio klausimo – čempionatai tęsiasi neilgai, tad jo metu kasdien televizijos ekranui skiriamos 2–4 valandos nesuformuos netinkamų įpročių, vargu ar nutiks taip, kad dėl to žmogus kažko labai svarbaus nespės padaryti.
„Geriau žiūrėti krepšinio varžybas negu siaubo filmus ir nuvalkiotus serialus. Jei lietuviai rungtynes laimi – tai „laimi“ ir sirgalių sveikata, jeigu pralaimi – kiek blogiau. Žodžiu, sveikiesiems stebimos krepšinio varžybos, ko gero, pridės sveikatos eleksyro, o sergantiesiems – gal ir pablogins savijautą. Vis vien bus nepatenkintų“, – apibūdino žurnalistas V.Mačiulis.
Krepšinis ir alus
Keli buvę krepšinio mokyklų auklėtiniai, taip ir netapę žymiais krepšininkais, tik atletiškais jaunais žmonėmis, besidominčiais krepšiniu, pastebėjo, kad bene daugiausiai Europos čempionato žiūrovų sveikatai turės jo metu išgertas alus. Ir su kalbintais medikais, žurnalistais ir sportininkais sutarėme, kad didžiausia pavojų krepšinio sirgalių sveikatai vis dėlto kelia ne tos nenuspėjamos emocijos, o per krepšinio rungtynes išgeriamas alkoholis, dažniausiai alus.
Kodėl taip nutiko, kad krepšinis ir alus tapo kone sinonimai? Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovo dr. Aurelijaus Verygos, taip tikrai nebūtų nutikę, jei krepšinis Lietuvoje nebūtų populiarus.
„Abejoju, ar aludariai Lietuvoje remtų amerikietiško futbolo ar šaudymo iš lanko komandas. Kadangi krepšiniu tautiečiai, ypač jauni ir paaugliai, domisi, tuo norima pasinaudoti. Jei turėčiau daug pinigų, krepšinį galėčiau susieti su mineraliniu vandeniu, sūriu, batais, palapinėmis ar sportiniais rūbais. Ir tai būtų geriau, doriau, nes mineralinis vanduo turi daug druskų, pieno produktai – baltymų, kurių reikia sportuojantiems žmonėms. Alus yra tai, kas nesietina su krepšiniu ir sportu apskritai. Nebent tuo, kad jį reikia parduoti“, – sakė dr.A.Veryga, pabrėždamas, kad alkoholis yra būtent tai, kas trukdo žmogui siekti sporto aukštumų, į kurias kopiant reikia daug fizinės ištvermės ir valios.
Tad svarbu neužkibti ant reklamos ar mados meškerės. O pažaisti krepšinio išsiruoškime ir iki Europos krepšinio čempionato, vardan savo fizinės formos ir malonių emocijų, tada ir stebėti didžiąsias kovas per televiziją bus įdomiau.