){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paaugliams neretai būdingas įžeidžiamas ir asocialus elgesys. Manoma, kad tai susiję su hormonais ir kad tai natūralus žmogaus gyvenimo etapas. Tačiau yra įrodymų, kad tai nėra natūrali paauglystės dalis. Jei pasireiškė dažna nuotaikų kaita prieš brendimą, paauglytės metu tai gali dar paaštrėti, tačiau jei to nebuvo, tai nebūtinai pasireikš.
Jei jūsų vaikas yra grubus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra.
Taigi priežastys gali būti kelios: galbūt jis stengiasi jus šokiruoti, o gal tai noras tokiu būdu rodyti savo nepriklausomybę. Kitas dalykas – gal jis negali kontroliuoti savęs. Dar viena priežastis – jūsų paauglys vaikas seka jūsų pavyzdžiu.
Kad ir kokia grubumo priežastis, neignoruokite tokio elgesio, pasistenkite išsiaiškinti, kas skatina taip elgtis. Dažnai vaikai nenoriai atsiveria savo tėvams. Tokiu atveju pasitelkite į pagalbą ką nors kitą, kuo vaikas pasitiki. Jis galbūt mieliau pasikalbės su šeimos draugu, vyresniuoju broliu ar sese, teta arba dėde. Svarbiausia, kad paauglys turėtų žmogų, kuris išklausys ir, esant reikalui, patars. Paauglys turi jaustis ne vienas, jis turi jaustis kažkam svarbus ir nepakeičiamas. Nepulkite pirmiausia bartis.
Beje, toks elgesys gali būti išprovokuotas kritusio tėvų autoriteto. Ši problema aktualiausia šeimoms, kurių vaikai 12–13 metų amžiaus. Vaikas visa savo esybe rodo, kad yra pasirengęs priimti savarankiškus sprendimus, net jei tie jo sprendimai kertasi su tėvų pozicija. Tai pasireiškia tėvų neklausymu, demonstratyviu elgesiu ir nuolatiniais prieštaravimais.
Iš tikrųjų šios problemos šaknys jau glūdi amžiaus tarpsnyje, kai vaikas tebūna 3–4 metų. Tuo laikotarpiu vaikas nori būti savarankiškas, nori viską daryti pagal save, nori viską išbandyti, tačiau ir jausti globą bei meilę (panašius jausmus jaučia ir paauglys). Tuomet tėvai dar galėjo žodžiais priversti vaiką elgtis vienaip ar kitaip, niekuo nemotyvuodami ir nepagrįsdami savo reikalavimų. Dėl tokios autoritarinės auklėjamosios pozicijos vaiko viduje ima formuotis protestas. Taip susiformuoja šeima, kurioje išreiškiama daugybė draudimų paaugliui, dažnai atsiranda nuoskaudų, pykstamasi.
Be abejo, vagiliavimas– dar ne kleptomanija, ko labiausiai bijo šį faktą pastebėję tėvai. Kleptomanija – psichikos nukrypimas, kai žmogui kyla nesuvaldomas noras paimti daiktą. Ja serga tik 0,05 proc. viso pasaulio žmonių. Taigi vaikų vagiliavimas nėra kleptomanija, bet kovoti su tuo reikia.
Skirtingo amžiaus vaikų vagiliavimo priežastys skiriasi. Pavyzdžiui, ikimokyklinukus imti svetimą daiktą skatina begalinis noras ką nors turėti, noras padovanoti dovaną kažkam iš artimųjų (dažniausiai tėvams), noras patraukti bendraamžių dėmesį įdomiu daiktu, noras kažką nubausti ar jam atkeršyti. Tokie maži vaikai paprastai net nesupranta savo veiksmo padarinių, kad šitaip elgtis negalima, nes dar gerai neskiria savo nuo svetimo.
6–7 metų vaikas gali sąmoningai ir tikslingai tai padaryti, siekdamas savo pozicijos bendraamžių grupėje. Dažnai tikslas vaikui toks svarbus, kad jis net nuslopina baimę būti nubaustam. Nuo 8 iki 11 metų vaikų vagiliavimai dažniausiai susiję su valios stoka. Tokie vaikai jau puikiai žino, kad vogti negražu, tačiau neturi valios atsisakyti geidžiamo daikto.
Augant vaikui, vagiliavimo problema sudėtingėja. Ir tai, kas vaikystėje buvo tik klaida, atsitiktinumas, 12–15 m. paaugliui – jau sąmoningas žingsnis, o gal dar blogiau – blogas įprotis.
Tačiau bet kokiu atveju prisiminkite, kad niekas nevyksta savaime, tokius veiksmus kas nors nulemia, todėl labai svarbu suprasti vagystės priežastis. Paaugliams dažnai būdingos „vagystės dėl prestižo“, t.y. siekiant išsikovoti tam tikrą statusą paauglių grupėje ar tiesiog susilažinus. Gali tai būti kaip dėmesio siekimas arba protestas prieš tėvus.
Ar tėvai ką gali pakeisti? Pirmiausia reikia aiškiai išsakyti savo neigiamą vertinimą, aptarti tokio poelgio pasekmes ir tai, ką jaučia apvogtas žmogus. Išsiaiškinti priežastis ir ieškoti bendro sprendimo. Galbūt reikia skirti veiklą, už kurią jis gali užsidirbti asmeninių pinigų, galbūt jam reikia arbatpinigių, o gal tik rimto, nuoširdaus, pagarbaus tėvų įsikišimo. Jokiu būdu su kitais neaptarinėkite įvykio, kai vaikas girdi.
Bet kokiame vaiko amžiuje ir bet kokiomis aplinkybėmis galioja ta pati taisyklė – girk prie visų, peik vieną.
Nepamirškime, kad priekaištai ar lyginimai su savimi („aš tai niekuomet...“) jokios naudos neduos. Kai klausimas prasideda žodeliu „kodėl?“, paskatinama gynyba. Net jei vaikas to ir nesuvokia, pajunta grėsmę ir, norėdamas išvengti bausmės, pradeda kurti įvairias situacijas. Jis neieško tikros priežasties, neanalizuoja, o stengiasi apsiginti. Todėl geriau klausti, kas nutiko, kas paskatino, kaip tai įvyko. Labai svarbu kalbantis apie iškilusias problemas su vaiku jo nežeminti ir nesityčioti, reikia atsisakyti asmeninio vertinimo, kuris dažnai būna susipynęs su momentiniu įniršiu (kaip tu negerbi šeimos, tikras kvailys ir pan.).
Beje, kalbant apie įvykį reikia turėti galvoje, kad negatyvūs vertinimai gali paskatinti vaiko atsiribojimą nuo artimųjų, todėl jis nebus atviras. Be to, vagiliavimas gali būti ir vaiko reakcija į nesėkmes šeimoje, auklėjimo klaidas.
Visi pastebėjome, kad paaugliai vis anksčiau ima elgtis ne pagal savo amžių – anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, anksčiau išgeria pirmąją taurę, ir jau tartum įprasti tampa diskotekos ir vakarėliai su narkotikais. Tad tokia blogybė kaip rūkymas tarsi nueina į antrą planą. Tačiau neramina tai, kad rūkalių amžius vis jaunėja ir, be abejo, didėja neigiamos pasekmės sveikatai vėlesniame amžiuje. Tai verčia ypač sunerimti ir bandyti su tuo kovoti. Taigi kodėl taip yra? kas skatina vaikus imtis cigaretės?
Tam yra kelios priežastys. Pirma, kaip ir kitais atvejais (tokiais kaip išgėrinėjimai ar narkotikų vartojimas) – tai grupės įtaka. Tai yra, jei rūko draugai, daug paauglių vien dėl to taip pat pradės rūkyti. Kita priežastis – įvaizdis. Merginoms tai kaip seksualumo požymis, o vaikinams – individualumo ar šaltumo.
Dar viena priežastis gali būti kaip protestas prieš tėvus ir kitus suaugusiuosius. Tai lyg tam tikra nepriklausomybės, darymo to, kas nėra leidžiama, dalis. Aišku, paauglys nebūtinai atsisakys šio įpročio vien todėl, kad drausite. Būtina paaiškinti, kokios gali būti pasekmės, ir pagrįsti tai konkrečiais faktais. Kad tai padaryti labai svarbu, pagrindžia ir tyrimų duomenys, kurie rodo, jog paprastai niekas nepradeda rūkyti peržengęs 20 metų amžiaus ribą. Taigi, jei paauglys nepradės rūkyti, tai vėliau vargu ar ims tai daryti.
Kad jūsų atžala atsikratytų šio įpročio ar norint užbėgti tam už akių, reiktų pateikti jam svarius argumentus, kodėl jis turėtų viso to atsisakyti ar net nepradėti. Taigi argumentai galėtų būtų tokie, kad rūkymas turi rimtas pasekmes sveikatai, rūkaliai miršta greičiau nei nerūkantys, rūkyti yra įprantama. Be to, berniukams vertėtų užsiminti, kad rūkymas sukelia impotenciją, o mergaites gali paveikti argumentas, kad rūkant oda greičiau praranda skaistumą, anksčiau susenstama.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę