){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai mokslas (šiuo metu ji neatitinka mokslo apibrėžimui taikomų kriterijų), o gal tiesiog gebėjimas pagal žmogaus veido bruožus numatyti jo savybes. Nuo senų senovės tam tikroms anatominėms žmogaus ypatybėms bandyta priskirti tam tikrus charakterio bruožus. Būtent iš tokių bandymų ir kilo banalieji pasakymai „gero žmogaus turi būti daug“ ir „toras žmogus – geras žmogus“. Vėliau prisijungė chiromantija, judiciarinė astrologija, laikiusi, kad žmogaus kūnas – tai tam tikra prasme mikrosoma, kad kūno formavimuisi turi įtakos visatos sandara, ir t.t. Visos šios teorijos rimtų mokslininkų buvo visiškai sutriuškintos. Taigi Pitagoras ir Aristotelis (kuris laikomas fizionomikos pradininku) į fizionomiką buvo linkę žiūrėti kiek paprasčiau, panašiai kaip šiais laikais paranku mums, nesigilinant į pernelyg gudrias „kosmines“ įmantrybes, tačiau supaprastinant viską iki „žodyno“ varianto: požymis – reikšmė.
Kartą teko skaityti Hanso Kasparo Lafater‘o žodžius: „Tegu visi mokyti pasaulio vyrai jums įrodo, kad fizionomikos nėra ir būti negali, apie žmogų reikia spręsti ne pagal veido bruožus, bet pagal žmogaus poelgius. Bruožai tėra išorinė išraiška. Kiekvienas žmogus turi įgimtą fizionomikos jausmą – tam nereikia ilgomis dienomis sėdėti palinkus virš knygos – jausmas yra, ir kitaip negali būti.“ Kiti pateikia kontrargumentus ir iliustruoja juos pavyzdžiais. Anot jų – veidas išties slepia tai, ką mes galėtume patvirtinti stebėdami žmogų ilgus metus. Kelis tokių fizionomikos aistruolių parengtus pavyzdžius galite rasti štai čia:
http://zhurnal.lib.ru/s/smirnowa_m/litsa.shtml
Galva
Jeigu žmogaus galva didelė, o kakta plati – toks žmogus lėtas, tingus, neturintis gėdos jausmo, drąsus, tačiau linkęs abejoti.
Jei galva didelė, tačiau proporcinga kūnui – žmogus dvasingas, doras.
Didelė galva esant trumpam kaklui byloja apie žmogaus kvailumą, o kartais užsispyrimą ir nepaklusnumą.
Visai maža, neproporcinga pagal kūną galva ir trumpas kaklas išduoda silpną, liguistą, piktą žmogų, linkusį į apgavystes.
Tačiau proporcingai maža galva rodo žmogų esant protingą, talentingą.
Pailgos formos galva būdinga cholerikams, kurie bamba ant viso pasaulio, tačiau turi puikią atmintį ir yra protingi.
Jeigu galva platėja ties smilkiniais – žmogus turi puikią fantaziją, polinkį į mistiką.
Jeigu ryškiausia galvos dalis – kakta – žmogus protingas, mąslus, jei pakaušis – drąsus, turi gerą atmintį. Itin ryškus pakaušis taip pat išduoda žmogaus jautrumą, prieraišumą, o kartais matematinius sugebėjimus.
Plaukai
Balti plaukai išduoda gerumą, tačiau kartu ir silpnumą, bailumą.
Geltonplaukiai paprastai drąsūs ir atjaučiantys.
Raudonplaukiai – gudrūs.
Šviesiaplaukiai – atviri, nuoširdūs ir ištikimi.
Juodi garbanoti plaukai byloja apie žmogaus vikrumą ir polinkį įsimylėti bei greitai supykti.
Ploni juodi plaukai byloja apie žmogaus užsispyrimą, nesugebėjimą jausti ribas.
Antakiai
Suaugantys antakiai išduoda žmogaus smalsumą.
Ilgi ir tankūs antakiai būdingi kilniaširdžiams, drąsiems ir karjera besirūpinantiems žmonėms.
Akys
Didelės akys – jautrumas, lyderio savybės. Itin plačios akys („apvalios“) – svajingumas, tingumas, kartais – polinkis melui.
Santykinai nedidelės akys – pastovumas, uždarumas, atkaklumas.
Mažos akys – judrumas, žingeidumas, smalsumas, iškalbumas.
Mažos apvalios akys – ciniškumas, polinkis į apgavystes.
Pailgos akys – protas. Primerktos ir įkritusios – nepasitikėjimas, gudrumas, pavydas, gyvenimo nesėkmių požymis.
Smakras
Išreikštas smakras – stiprus, valingas žmogus, savarankiškas, išdidus, turįs savo nuomonę.
Gana ilgas smakras išduoda plepį, įžvalgų pataikūną.
Keturkampis smakras būdingas drąsiems ir geriems žmonėms, aštrus – piktiems.
Smakras su įdubimu viduryje išduoda dažnai įsimylintį žmogų, o kartais – melagį.
Nosis
Ilga nosis – ryški asmenybė. Jeigu nosis tiesi ir lygi – tai materialistinių polinkių žmogus. Jeigu toks žmogus be visą ko dar ir mėlynakis – jis siekia nepasiekiamų aukštumų.
Plati nosis – geraširdis, bet netvarkingas žmogus.
Itin maža neproporcinga nosis išduoda žmogų, turintį siaurą interesų ratą, egoistą.
Mažos šnervės byloja apie pasidavimą kitų įtakai.
Siaura nosis išduoda lengvabūdiškumą, žemyn palinkusi – jautrumą, riesta –atkaklumą, jautrumą, smalsumą, gudrumą.
Nemanau. Nenustebčiau, jei dalis anksčiau pateiktų aiškinimų visiškai neatitiktų jūsų pažįstamų žmonių charakterio. Anksčiau pateiktų paaiškinimų moksliškai paaiškinti beveik neįmanoma. Tačiau yra kai kurie požymiai, į kuriuos atkreipus dėmesį galima jų buvimą paaiškinti ir logiškai. Pavyzdžiui, ryškios nosies lūpų raukšlės byloja, kad žmogus linkęs dažnai šypsotis, kaip ir smulkios raukšlelės apie akis (be abejo, jos anksčiau ar vėliau atsiranda visiems, tačiau daliai žmonių jos būna ryškesnės). Juokiantis, besišypsant dalyvauja daug veido raumenų, kurie ir nulemia raukšlių susiformavimą būtent tokiose vietose. Taigi būkite pastabus ir netikėkite alkai viskuo, kas jums sakoma.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę