){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paplitęs posakis, kad egzaminai – tai stresas“. Vaikai ilgai ir intensyviai jiems ruošiasi, o rezultatai, deja, žiūrėk ne visada tokie, kokių tikėtasi. Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių, tarp kurių viena svarbesnių – pervargimas. O pervargimo priežastis dažnai būna netikęs darbo ir poilsio režimas. Tai susiję su vaikų nemokėjimu teisingai paskirstyti savo laiką, nes mokyklose retai mokoma, kaip ruoštis egzaminams. Nors buvo daug mokytasi, tačiau išvargusi psichika lemia tai, kad moksleiviui tampa sunku susikaupti egzaminų metu ir pateikti visą pasiruošimo metu sukauptą informaciją.
Moksleivis turėtų pats pasirinkti produktyviausią pasiruošimo būdą. Todėl verta nepamiršti, jog moksleiviai skirtingai ruošiasi egzaminams – kas balsu skaito, kam reikia, kad jo paklausinėtų....
Beprasmiška iki paryčių sėdėti prie knygų. Ir nors kiek tėvai tai aiškina, neretai mokiniai iki paskutinės minutės sėdi prie knygų ir užrašų, vis kažką vartydami, pasitikrindami ir kartodami. Naudos iš to mažai. Visiems žinoma, kad norint gerai išmoksti reikia laiko. Kelios bemiegės naktys iki egzamino gali visai išvesti moksleivį iš pusiausvyros. O jei dar tėvai prideda: „ko čia sėdi, nieko neveikdamas?“
Nereikia leisti, kad visas moksleivio mintis užimtų vienintelė mintis apie egzaminus. Juk gyvenimas tęsiasi, ir kitų reikalų niekas neatšaukė. Nebūtina atsisakyti išvykos į gamtą ar nueiti su draugais į kiną. Įprastinis gyvenimo ritmas turi būti išlaikomas. Ruošimosi laikotarpiu turi likti laiko ir poilsiui. Tėvams nereikėtų priekaištauti savo atžalai, jei jis nesimoko. Jei abiturientas nusprendė, jog jam reikia pailsėti, tegu ilsisi. Tėvai turi pasitikėti jaunuoliais, nes kitaip nepavyks išugdyti atsakomybės ir savarankiškumo. Juk egzaminai ir yra savarankiškumo ir atsakomybės patikrinimas.
Kaip žinote, „pasidalintas sunkumas perpus palengvėja“. Taip ir stresas – išdalijus visiems, jo nebelieka. Nereikia užsisklęsti savyje dėl egzaminų. Bene visi jūsų kada nors laikė kokius nors egzaminus ir gali pateikti vertingų patarimų ar naudingos informacijos – ir tėvai, ir vyresnieji broliai ar seserys ar net „nelaimės draugai“. Tėvai, pastebėję, jog jų vaikas sėdi prie knygų neatsitraukdamas valandų valandas, neturėtų džiaugtis, o priversti jį daryti pertraukas, jų metu pasilsėti, atsipalaiduoti. Tėvai galėtų pasakoti savo atsiminimus apie laikytus egzaminus – kada patyrė sėkmę, kada nesėkmę. Reikia skatinti vaiką siekti geriausio, bet vaikas turi suprasti, kad blogesnis rezultatas nėra kelio pabaiga. Kelių gyvenime yra daug.
Tačiau pastebėjus, kad jūsų ruošdamasis egzaminams vaikas tapo dirglus, pervargęs, pablogėjo ar pernelyg sustiprėjo apetitas, jis ėmė prasčiau miegoti naktį, atsirado mieguistumas dieną, reikia priemonių. Egzaminų metu dažniausiai padeda įvairiausios „žolelės‘“. Veiksmingai egzaminų stresą mažina ir užmigti padeda valerijono šaknų, apynių, melisos arbatos. Gera raminamąja priemone laikomas pienas su medumi. Nedera piktnaudžiauti kava ir arbata, nes kofeino turinčios medžiagos tik dar labiau sujaudina smegenų ląsteles, didina dirglumą, nervingumą. Vaistinėse farmacininkas galėtų patarti kokių vartoti papildų, kurie pagerina smegenų veiklą. Iš medikamentų gali būti naudingas vinpocetinas. Tai augalinės kilmės vaistas – žiemės (lot. Vinca major) sėklų ekstraktas. Jo sudėtyje yra daugybė medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, daro smegenis atsparesnes deguonies trūkumui, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys nervinio impulso plitimo procesai. Jį vartojant pagreitėja mąstymas, gerėja atmintis (lengviau įsimenama nauja informacija, pagerėja informacijos atgaminimas), pagreitėja reakcija, pagerėja dėmesys, sumažėja nuovargis, atsiranda daugiau energijos ir dažnai išnyksta įtampos galvos skausmai. Tiesa, vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų jo nustoti vartoti.
Na ir, žinoma, visada naudingi fiziniai pratimai. Reguliari mankšta normalizuoja biologinį ir biocheminį organizmo balansą ir padeda įveikti stresą. Geriausiai tinka plaukimas, nes jo sukeliami krūviai tolygiai pasiskirsto visame kūne, o ir vanduo pats savaime yra puiki nuo streso.
Ir nereikia pamiršti svarbiausio: egzaminai yra tik egzaminai. Jie ateina ir praeina, todėl nereikia žiūrėti į juos kaip į gyvenimo pradžią ar pabaigą. Dera priimti juos kaip įprastinį, nors ir jaudinantį gyvenimo įvykį.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę