Britų mokslininkai priėjo prie išvados, kad tikras darboholikas, išėjęs atostogų, gali pasijausti visiškai sužlugdytas. Septyniems iš dešimties žmonių, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, būna labai sunku prisitaikyti prie „veltėdystės“. Ypač sunku ištverti pirmas dienas, todėl dauguma nesąmoningai stengiasi sukurti įvairias stresines situacijas ir sugalvoti problemas, kurias reikėtų skubiai spręsti. Pasirodo, šis fenomenas tiek paplitęs, kad tyrimo autoriai net sugalvojo jam pavadinimą – vasaros atostogų sindromas.
Dauguma mano, kad atostogų metu reikia visiškai pamiršti darbą, kitaip tai jokios atostogos. Dėl to jaučia vos ne kaltės jausmą, kai per atostogas galvoja apie darbą. Piešiamos net karikatūros: verslininkas pliaže dirba su nešiojamu kompiuteriu ir duoda nurodymus mobiliuoju telefonu.
Aišku, jei visą laiką rūpinamasi ir telefonu tikrinama, ar viskas gerai, tokio laiko nebūtų galima pavadinti nei darbu, nei poilsiu. Tačiau, kita vertus, jei vadovas pagal savo asmenybės tipą yra kontroliuojantis žmogus, tai, nežinodamas apie situaciją kompanijoje, negalės atsipalaiduoti, o kartu ir pailsėti. Atostogų metu jaučiama daug mažiau nerimo, jei viskas kruopščiai iš anksto suplanuota. Kadangi planuoja kiekvienas vadovas, į visus verslo planus turi įsipinti ir atostogų planas.
Tad gal geriausia išeitis gulėti ant sofos ir neskubant skaityti? Tačiau psichoterapeutai praktikai kategoriškai tam prieštarauja, net teigdami, kad tai peržengia biologines žmogaus egzistencijos ribas! Vienintelis atvejis, kai prasminga atostogas pradėti nuo nieko neveikimo yra tada, kai žmogus pervargęs ir ilgą laiką trūko miego. Bet iš esmės tai būtų liguista žmogaus būklė. Normalus vyras tokios būklės neištvertų ilgiau kaip tris dienas. Ne be reikalo dauguma jų negali ramiai gulėti ir degintis pliaže. Ir visiškai protingai jie imasi raketės, kamuolio ar bent meškerės. Tuo tarpu moterys biologiškai surėdytos kiek kitaip: jos daugybę amžių buvo namų židinio, olos, vaikų saugotojos. Bet ir jos turi ilsėtis taip, kad nepavargtų nuo poilsio, o tam reikia iš anksto planuoti savo atostogas pagal savo skonį ir galimybes.
Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, ir atostogų metu dirba sode ar sodyboje. Žinoma, tai sunku būtų pavadinti poilsiu, jei po dienos intensyvesnio darbo tenka tris dienas ilsėtis lovoje vengiant pajudėti, kaip neretai nutinka mažiau fiziškai treniruotiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Pagailėkite savęs! Dar neteko sutikti žmogaus, kuris ramia širdimi galėtų pasakyti: „Mano sode visi darbai atlikti“. Tai ir neplanuokite visko padaryti per atostogas. Suraskite galimybių pagyventi savo sode kaip poilsiautojai, dirbdami tik savo malonumui. Palepinkite save, kitaip grįšite į darbą fiziškai išsekę. Ir joks pomidorų ar agurkų derlius tada bus nevertas prarastų atostogų.
Atostogautojo psichologija gerokai skiriasi nuo kasdieninės psichologijos. Pastebėta, kad atostogų metu žmonės daugiau nemotyvuotai perka, leidžia sau tai, ko niekada neleistų įprastomis darbo dienomis, taip pat ir savo elgesiu yra daug mažiau susikaustę. Todėl jokiu būdu nepamirškite per atostogas savo saugumo plačiąja prasme. Paliekate būstą – pasirūpinkite jo saugumu. Susipažįstate su naujais žmonėmis – venkite tapti sukčių aukomis. Vykstate į naujas vietas – išsirinkite saugiausias. Jei pasiimate daug pinigų, pagalvokite, kaip juos apsaugosite nuo vagių, jau nekalbant apie kreditines korteles bei dokumentus.
Pirmiausia mokslininkai įrodė, kad kenksminga per daug valgyti ir miegoti, o dabar jau mokslas patvirtino, kad per ilgai ilsėtis taip pat yra kenksminga. Vokietijos mokslų akademijos duomenimis, atostogų pabaigoje IQ (intelekto koeficientas) sumažėja apie 20 vienetų. Taigi kokia optimali atostogų trukmė?
Pasirodo, šis intelekto sumažėjimas yra laikinas ir paprastai tai tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai susiję su prisitaikymu prie įprasto gyvenimo ritmo ir minčių tėkmės. Optimali atostogų trukmė kiekvienam yra individuali ir priklauso nuo konkretaus žmogaus prisitaikymo sugebėjimų. Tiems, kurie greitai (per parą) sugeba „persijungti“ nuo vienokio režimo prie kitokio, pakanka ir savaitės. Tačiau tiems, kurių adaptacija užtrunka iki penkių dienų, visaverčiam poilsiui reikia bent trijų savaičių.
Yra net posakis: „Niekam taip nereikia atostogų, kaip tam, kuris ką tik iš jų grįžo“. Nes po poilsio, laisvės, įspūdžių, kelionių vėl įsijungti į darbo ritmą nėra taip paprasta. Užuot su nauja energija imtis didelių darbų, apima... bloga nuotaika. Kodėl gi taip yra?
Pirmiausia, dažnai atostogų praleidimo būdas būna primestas šeimos, draugų, reklamos. Vienas keliauja su draugais į kalnus, nors mėgsta pagulėti pliaže, kitas vyksta degintis į Tunisą, nors nepakelia karščio, trečias visas atostogas praleidžia didelėje kompanijoje, nors labiausiai mėgsta tyloje paskaityti. Pirmiausia planuojant atostogas reikia savęs paklausti: ko man reikia, kad galėčiau pailsėti? Gerų ir blogų atostogų nebūna, paprasčiausiai skirtingiems žmonėms reikia ir skirtingų atostogų. Pačios atostogos turi būti tokios pat individualios, kaip ir žmogaus darbo ritmas.
Antra, atostogos buvo perpildytos darbais, ir jūs jų atlikti paprasčiausiai nespėjote. Jaučiate kaltę ir esate nusivylęs savimi.
Trečia, po atostogų stengiatės iš karto griebtis visų darbų. O tai jau iš karto pasmerkta nesėkmei.
Protingiausia būtų visus darbus pradėti palaipsniui (ne lėtai, o būtent palaipsniui). Leiskite 2–3 dienas organizmui fiziologiškai ir psichologiškai persitvarkyti, priprasti prie naujo ritmo. Nesiimkite visų darbų vienu metu, o protingai juos suplanuokite. Jei jūsų pareigos atsakingos, venkite priimti svarbius sprendimus. Nes yra didelė rizika, kad šie skubiai priimti sprendimai bus klaidingi!
Na, o jei blogos nuotaikos po atostogų išvengti vis dėlto nepavyksta, ką gi, belieka laukti kitų atostogų. Ir jas planuoti taip, kad malonūs atostogų prisiminimai iškiltų jei ne visus metus, tai bent pusmetį.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę