Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Psichologija  » Atostogų psichologija

Atostogų psichologija

Vasara – atostogų, poilsio ir gero oro laikas. Laikas, lauktas jau nuo praėjusio rudens. Daugelis į vieną dvi atostogų savaites planuoja sutalpinti visus per paskutinius metus ar net visą gyvenimą sukauptus reikalus. Bendravimas su vaikais, buto remontas, namo statybos, knygų skaitymas, giminių lankymas, medicininės apžiūros, išvykos – sąrašą galima būtų tęsti be galo. Planuodami darbus, kuriuos būtų nerealu atlikti per trumpą laiką, mes save pasmerkiam nepasitenkinimo ir kaltės jausmams. Todėl geriausia išsirinkti ką nors viena arba spręsti problemas paeiliui. Tačiau ir šiuo atveju gerai pailsėti pavyksta toli gražu ne visada. Juk atostogos – ne mažiau svarbus reikalas negu darbas, ir joms reikia kruopščiai pasiruošti.
 

Atostogos traumuoja darboholikus


Britų mokslininkai priėjo prie išvados, kad tikras darboholikas, išėjęs atostogų, gali pasijausti visiškai sužlugdytas. Septyniems iš dešimties žmonių, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, būna labai sunku prisitaikyti prie „veltėdystės“. Ypač sunku ištverti pirmas dienas, todėl dauguma nesąmoningai stengiasi sukurti įvairias stresines situacijas ir sugalvoti problemas, kurias reikėtų skubiai spręsti. Pasirodo, šis fenomenas tiek paplitęs, kad tyrimo autoriai net sugalvojo jam pavadinimą – vasaros atostogų sindromas.
 

Verslininkas su mobiliuoju telefonu


Dauguma mano, kad atostogų metu reikia visiškai pamiršti darbą, kitaip tai jokios atostogos. Dėl to jaučia vos ne kaltės jausmą, kai per atostogas galvoja apie darbą. Piešiamos net karikatūros: verslininkas pliaže dirba su nešiojamu kompiuteriu ir duoda nurodymus mobiliuoju telefonu.
Aišku, jei visą laiką rūpinamasi ir telefonu tikrinama, ar viskas gerai, tokio laiko nebūtų galima pavadinti nei darbu, nei poilsiu. Tačiau, kita vertus, jei vadovas pagal savo asmenybės tipą yra kontroliuojantis žmogus, tai, nežinodamas apie situaciją kompanijoje, negalės atsipalaiduoti, o kartu ir pailsėti. Atostogų metu jaučiama daug mažiau nerimo, jei viskas kruopščiai iš anksto suplanuota. Kadangi planuoja kiekvienas vadovas, į visus verslo planus turi įsipinti ir atostogų planas.

{banner-25}
 

Atostogos ant sofos


Tad gal geriausia išeitis gulėti ant sofos ir neskubant skaityti? Tačiau psichoterapeutai praktikai kategoriškai tam prieštarauja, net teigdami, kad tai peržengia biologines žmogaus egzistencijos ribas! Vienintelis atvejis, kai prasminga atostogas pradėti nuo nieko neveikimo yra tada, kai žmogus pervargęs ir ilgą laiką trūko miego. Bet iš esmės tai būtų liguista žmogaus būklė. Normalus vyras tokios būklės neištvertų ilgiau kaip tris dienas. Ne be reikalo dauguma jų negali ramiai gulėti ir degintis pliaže. Ir visiškai protingai jie imasi raketės, kamuolio ar bent meškerės. Tuo tarpu moterys biologiškai surėdytos kiek kitaip: jos daugybę amžių buvo namų židinio, olos, vaikų saugotojos. Bet ir jos turi ilsėtis taip, kad nepavargtų nuo poilsio, o tam reikia iš anksto planuoti savo atostogas pagal savo skonį ir galimybes.
 

Atostogos sode


Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, ir atostogų metu dirba sode ar sodyboje. Žinoma, tai sunku būtų pavadinti poilsiu, jei po dienos intensyvesnio darbo tenka tris dienas ilsėtis lovoje vengiant pajudėti, kaip neretai nutinka mažiau fiziškai treniruotiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Pagailėkite savęs! Dar neteko sutikti žmogaus, kuris ramia širdimi galėtų pasakyti: „Mano sode visi darbai atlikti“. Tai ir neplanuokite visko padaryti per atostogas. Suraskite galimybių pagyventi savo sode kaip poilsiautojai, dirbdami tik savo malonumui. Palepinkite save, kitaip grįšite į darbą fiziškai išsekę. Ir joks pomidorų ar agurkų derlius tada bus nevertas prarastų atostogų.
 

Atsargiai – nepamirškite savisaugos!


Atostogautojo psichologija gerokai skiriasi nuo kasdieninės psichologijos. Pastebėta, kad atostogų metu žmonės daugiau nemotyvuotai perka, leidžia sau tai, ko niekada neleistų įprastomis darbo dienomis, taip pat ir savo elgesiu yra daug mažiau susikaustę. Todėl jokiu būdu nepamirškite per atostogas savo saugumo plačiąja prasme. Paliekate būstą – pasirūpinkite jo saugumu. Susipažįstate su naujais žmonėmis – venkite tapti sukčių aukomis. Vykstate į naujas vietas – išsirinkite saugiausias. Jei pasiimate daug pinigų, pagalvokite, kaip juos apsaugosite nuo vagių, jau nekalbant apie kreditines korteles bei dokumentus.
 

Atostogos kenkia... intelektui


Pirmiausia mokslininkai įrodė, kad kenksminga per daug valgyti ir miegoti, o dabar jau mokslas patvirtino, kad per ilgai ilsėtis taip pat yra kenksminga. Vokietijos mokslų akademijos duomenimis, atostogų pabaigoje IQ (intelekto koeficientas) sumažėja apie 20 vienetų. Taigi kokia optimali atostogų trukmė?
Pasirodo, šis intelekto sumažėjimas yra laikinas ir paprastai tai tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai susiję su prisitaikymu prie įprasto gyvenimo ritmo ir minčių tėkmės. Optimali atostogų trukmė kiekvienam yra individuali ir priklauso nuo konkretaus žmogaus prisitaikymo sugebėjimų. Tiems, kurie greitai (per parą) sugeba „persijungti“ nuo vienokio režimo prie kitokio, pakanka ir savaitės. Tačiau tiems, kurių adaptacija užtrunka iki penkių dienų, visaverčiam poilsiui reikia bent trijų savaičių.
 

Bloga nuotaika po atostogų


Yra net posakis: „Niekam taip nereikia atostogų, kaip tam, kuris ką tik iš jų grįžo“. Nes po poilsio, laisvės, įspūdžių, kelionių vėl įsijungti į darbo ritmą nėra taip paprasta. Užuot su nauja energija imtis didelių darbų, apima... bloga nuotaika. Kodėl gi taip yra?
Pirmiausia, dažnai atostogų praleidimo būdas būna primestas šeimos, draugų, reklamos. Vienas keliauja su draugais į kalnus, nors mėgsta pagulėti pliaže, kitas vyksta degintis į Tunisą, nors nepakelia karščio, trečias visas atostogas praleidžia didelėje kompanijoje, nors labiausiai mėgsta tyloje paskaityti. Pirmiausia planuojant atostogas reikia savęs paklausti: ko man reikia, kad galėčiau pailsėti? Gerų ir blogų atostogų nebūna, paprasčiausiai skirtingiems žmonėms reikia ir skirtingų atostogų. Pačios atostogos turi būti tokios pat individualios, kaip ir žmogaus darbo ritmas.
Antra, atostogos buvo perpildytos darbais, ir jūs jų atlikti paprasčiausiai nespėjote. Jaučiate kaltę ir esate nusivylęs savimi.
Trečia, po atostogų stengiatės iš karto griebtis visų darbų. O tai jau iš karto pasmerkta nesėkmei.
 

Kaip išmintingai grįžti į darbą po atostogų


Protingiausia būtų visus darbus pradėti palaipsniui (ne lėtai, o būtent palaipsniui). Leiskite 2–3 dienas organizmui fiziologiškai ir psichologiškai persitvarkyti, priprasti prie naujo ritmo. Nesiimkite visų darbų vienu metu, o protingai juos suplanuokite. Jei jūsų pareigos atsakingos, venkite priimti svarbius sprendimus. Nes yra didelė rizika, kad šie skubiai priimti sprendimai bus klaidingi!
Na, o jei blogos nuotaikos po atostogų išvengti vis dėlto nepavyksta, ką gi, belieka laukti kitų atostogų. Ir jas planuoti taip, kad malonūs atostogų prisiminimai iškiltų jei ne visus metus, tai bent pusmetį.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS