){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar tikrai nerimauti yra gerai?
Jaudinimasis prieš egzaminą yra įprastas reiškinys, nerimauja ir bijo dauguma studentų ar mokinių. Ir ne tik jie... Egzaminus tenka laikyti ir mokslų daktarams, jie dažnai bijo labiau nei studentai. Tik gal ne visi apie tai pasako. Jaudulys prieš egzaminą yra netgi naudingas, nes įtampa mobilizuoja visas žmogaus pajėgas, taip pat ir proto.
Tačiau kartais gali būti taip, kad nuo ypač stiprios baimės "išgaruoja" visos mintys, niekas "nelenda" į galvą. Žinoma, tokia baimė nepadeda, tačiau ją galima sumažinti.
Nerimas - tai nežinomybės baimė
Prieš egzaminus bijoma, nes nežinoma, kas bus ir kaip viskas klostysis. Tą nežinomybę galima labai paprastai sumažinti - juk nesunku sužinoti iš mokytojo ar dėstytojo egzamino vykimo tvarkos, vietos, kausimų pobūdžio ir pan. Apie egzaminą galima paklausinėti vyresnių draugų, kurie jį jau laikė. Yra ir kitų būdų informacijai gauti. Surinkite informaciją - nerimas sumažės.
Vienas patarimas tėvams
Kartais visą laiką mokiniui ar studentui "kalama", kaip svarbu gerai mokytis, gauti gerą pažymį (lyg jis pats to nežinotų?!), kaip tėvams bus džiugu, jeigu jų dukra ar sūnus gaus dešimtuką, išsakomi panašūs geranoriški linkėjimai. Taip sakydami tikime, kad padedame ir skatiname mokytis. Bet iš tiesų studentui ar mokiniui tokiu būdu užkrauname papildomą ir labai didelę atsakomybės naštą. O kuo didesnė atsakomybė, tuo didesnis nerimas. Taigi, tėveliai ir globėjai, prieš tai sakydami, pagalvokite...
Svarbu tinkamai pasiruošti
Jeigu jaučiate, kad jūsų žinios išsamios - baimė mažesnė. Jeigu nepakankamos - jokie būdai nepadės įveikti nerimo. Keletas labai paprastų patarimų, kaip geriau pasiruošti egzaminui ir taip sumažinti baimę:
o Susidarykite ruošimosi egzaminams planą, numatykite, kiek laiko ir kada kiekvienam dalykui galite skirti.
o Pasirengimo grafiką, atsižvelgdami į realią situaciją, koreguokite kiekvieną vakarą.
oNeverta visko atidėti paskutinei nakčiai.
Kaip elgtis egzamino dieną?
o Pasistenkite išeiti iš namų tokiu laiku, kad nereikėtų skubėti. Jeigu skubėsite, pradėsite jaudintis, daugiau nerimausite ir per egzaminą.
o Gavę užduotis, perskaitykite jas visas įdėmiai, jei kyla neaiškumų, klauskite mokytojo ar dėstytojo.
o Susiplanuokite pasiruošimo ar testo laiką, pasižiūrėkite, kiek laiko galite skirti kiekvienam klausimui, pasilikite laiko patikrinti.
o Pradėkite nuo klausimo, kurį žinote geriausiai. Nebijokite mažiau suprantamo ar žinomo klausimo praleisti, tik pasižymėkite jį, kad paskui visai nepamirštumėte.
o Po egzamino raštu su draugais užduočių geriau neaptarinėti. Po tokių aptarimų gali atrodyti, kad viskas parašyta negerai, o tai visai sugadins nuotaiką. Draugai irgi gali klysti...
Ir dar…
Besiruošiant egzaminams į galvą stengiamasi "sukišti" didelį kiekį informacijos. Tai labai didelis krūvis organizmui. Todėl reikia savo organizmui padėti:
o Esant įtemptam darbui, padidėja vitaminų poreikis. Prieš pradėdami mokytis galite išgerti stiklinę citrinų ar apelsinų sulčių. Jose daug vitamino C - jis ypač reikalingas, kai tenka įveikti stresines situacijas.
o Apskritai, kai didėja krūvis organizmui ar yra nepalankios, stresinės sąlygos, vitaminų poreikis padidėja. Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai organizme nesikaupia, todėl jų reikia gauti kiekvieną dieną. Kai trūksta B grupės vitaminų, vargina silpnumas, greičiau pavargstama, sunkiau susikaupti, žmogus tampa nervingas, o prieš egzaminus tai visiškai nereikalinga, todėl pravartu B grupės vitaminų pavartoti papildomai.
o Pasimėgaukite bananu - jame nemažai stimuliuojančių darbingumą medžiagų.
o Darbingumą pagerina kava. Jos geriant reikia prisiminti ir tai, kad kava gali ne tik stimuliuoti darbingumą, bet ir didinti nerimą. Aišku 1-2 puodeliai kavos per dieną nerimo nesukels.
Geriausia - mokytis sistemingai ir ne vienerius metus, kad prieš egzaminus užtektų žinomą medžiagą tik pasikartoti. Jei taip nedarėte, o egzaminus vis tiek reikia išlaikyti ir kaip galima geriau, labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Net jei atrodo, kad mažai laiko ir galite nespėti.
Jei jau ryte matote, kad keletą kartų skaitote tą patį sakinį ir vis tiek negalite įsiminti, jaučiatės pavargę ir suirzę, teks bent dieną paaukoti, net jei dėl to nukentės egzamino pažymys. Išgerkite raminamosios arbatos ir intensyviai pasportuokite arba padirbėkite gryname ore, pvz., kolektyviniame sode, kieme, jei gyvenate privačiame name, ar pan. Reikia, kad fiziškai gerai pavargtumėte ir "išgaruotų" mintys apie egzaminus. Naktį išsimiegoję, ryte vėl galėsite sėsti prie knygų. Jei tai nepadės, pailsėkite dar vieną dieną.
Pasibaigus egzaminams skirkite pakankamai laiko aktyviam poilsiui.
Sėkmės per egzaminus!
o Mokykitės gerai išvėdintame kambaryje.
o Kas 1,5 valandos darykite 15 min. pertrauką.
o Iš ryto susiplanuokite, kiek per dieną turite išmokti, ir pasistenkite to plano laikytis.
o Net jei esate "pelėda", geriau naktį ne mokytis, o miegoti.
o Žinoma, nepalikite sunkiausių klausimų paskutinėms dienoms.
o Svarbu gerai išsimiegoti. Labai padeda pasivaikščiojimas lauke prieš miegą, puodelis šiltos arbatos.
o Laiku pavalgykite ir nepadauginkite kavos ar stiprios arbatos.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę