){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaiko baimė ir nerimas gali pasireikšti įvairiausiais požymiais – ir tiesioginiais, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, ir netiesioginiais – įvairiausiais skausmais (pilvo ar skrandžio), nesugebėjimu susikaupti, nenoru eiti į darželį ar mokyklą, padidėjusiu agresyvumu, nervingumu, liūdnumu, ypač rytais. Mažas vaikai nemoka pasakyti, ko jis bijo, tačiau jis būna įsitempęs, liūdnas, suirzęs. Vyresni vaikai gali daugiau papasakoti apie baimes. Kartais vaikų baimes suformuoja patys suaugusieji.
Nepažįstamųjų baimė prasideda 6–9 mėnesių vaikams. Tai atspinti normalios vaiko raidos etapą – vaikas pradeda skirti savus ir svetimus. Vaikas ne tiek bijo svetimo žmogaus, kiek galimybės, kad svetimas žmogus gali jį atskirti nuo mamos. Jei svetimas žmogus pasirodo staiga arba naujoje aplinkoje, vaiko baimė dar labiau padidėja. Manoma, jog, jei vaikas dažnai matys nepažįstamus žmones, bus pratinamas su jais bendrauti, tai jo baimė palaipsniui išnyks, tačiau taip galima vaiką pripratinti visiškai nebijoti svetimų žmonių. Nuo dvejų metų svetimų žmonių baimė palaipsniui pradeda mažėti.
Pirmieji šios baimės požymiai vaikams pradeda ryškėti 6 mėnesių, o 15 mėnesių ypač sustiprėja. Ši baimė aiškiai parodoma: vaikas verkia, nepaleidžia mamos, jaučiasi nelaimingas. Vakare pradeda nerimauti, kad reiks išsiskirti su mama, blogai užmiega. Miegą vaikas suvokia kaip tam tikrą išsiskyrimą ir kontrolės aplinkai praradimą. Ryte išsiskyrimo baimė pasireiškia kitaip – vaikai suranda daugybę priežasčių, kaip nutolinti išsiskyrimą: pradeda skaudėti pilvą, galvą, pykina, gali būti verksmo ar pykčio epizodų.
Šios baimės būdingos apibrėžtoms situacijoms ir objektams, kurios savaime nėra pavojingos vaikui. Specifinė baimės gali būti: tam tikrų gyvūnų, fantazijos kūrinių (pabaisų, monstrų, raganų), aukščio, tamsos, uždaros erdvės (klaustrofobija), tualeto, maudymosi, dantų gydymo, tam tikro maisto, dažniausiai riebių patiekalų, ar augalinio maisto, kraujo ar žaizdų.
Vaikai, kuriems pasireiškia klaustrofobija, bijo uždarų patalpų, važiuoti liftu. Bijantis tamsos vaikas užmiega tik prie šviesos, bijo eiti į patalpą, kur nedega šviesa. Tamsos baimė neretai būna kartu su fantastinių personažų baime, vaikas bijo tamsoje tūnančio siaubūno. Gydytojų baimė atsiranda po ligoninės, skausmingų procedūrų, netinkamo medicinos personalo elgesio su vaiku ar pernelyg didelio tėvų nerimo, kuriuo „užsikrečia“ vaikas. Kai kurie tėvai patys nesąmoningai sukelia vaiko baimes, pvz., patys bijo eiti pas dantų gydytoją ir tai parodo vaikui. Vaikas gali bijoti klozeto, kad koks nors padaras išlįs iš vandens ir jam įkąs. Jeigu vaikui užkietėję viduriai, puoduko ar tualeto baimė gali būti susijusi su skausmu. Vaikai, bijantys tuštintis, esant užkietėjimams ar išsigandę puoduko, gali pradėti tepti kelnaites.
Fobinis objektas ar situacija sukelia labai stiprius jausmus, vaikas kiek įmanoma pradeda vengti tokių situacijų.
Socialinės fobijos paprastai susijusios su maža vaiko saviverte ir kritikos baime. Jos gali pasireikšti tokiais simptomais: paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, širdies plakimu, staigiu poreikiu šlapintis. Tokie vaikai dažnai vengia bendrauti, o kraštutiniais atvejais gali pasireikšti beveik visiška socialinė izoliacija. Socialinėms fobijoms priskiriama baimė nurausti, baimė būti nužiūrinėjamu, baimė atsakinėti per pamokas. Vieniems šios baimės yra nedidelės, ir vaikas, net ir bijodamas, vis dėlto atsakinėja per pamokas ar lanko mokyklą ar nevengia kitų viešų vietų.
Psichologų nuomone, ypač svarbi ir aktuali yra mokyklos baimė. Tai nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos baimę reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos baimė paprastai parsideda po ilgesnio mokyklos nelankymo, ligos, atostogų ar kokių nors nemalonių įvykių klasėje, pvz., patyčių Jai būdinga nenugalima baimė eiti į mokyklą, kuri dažniausiai pasireiškia įvairiais kūno požymiais: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Taip pat pasireiškia depresijos simptomai: liūdesys, agresyvus elgesys, atsiribojimas nuo bendraamžių, miego sutrikimai, savižudiškos mintys. Mokyklos baimę išgyvenantys vaikai sunkiai atsiskiria nuo savo artimųjų, gali turėti įvairių nuogąstavimų juos prarasti. Neretai jiems būdingas nuolatinis artimųjų dėmesio poreikis. Šiems vaikams gali būti pykčio ir agresijos proveržių, pasireiškiančių tuo metu, kai reikia palikti namus ir eiti į mokyklą. Mokyklos baimė gali būti susijusi su vaiko prisitaikymu mokykloje, vaikui apsipratus, ji praeina. Yra ir kita mokyklos baimės forma, kuri atsiranda vaikams, jau ilgesnį laiką lankantiems mokyklą. Šiuo atveju reikalinga specialisto pagalba.
Kai baimė ir nerimas taip sustiprėja, kad tampa nuolat pasikartojančiomis fobijomis, kurios trukdo vaikui normaliai gyventi, prisitaikyti prie aplinkos. Šiuo atveju vaikas patiria nuolatines baimes ir pasikartojančius fizinius simptomus (pykinimą, pilvo skausmus, galvos skausmus, vėmimą, kurie neturi jokio realaus fizinio pagrindo).
Baimės nebuvimas irgi yra kraštutinumas. Baimė yra vaikui reikalinga, nes padeda prisitaikyti prie aplinkos, padeda pasirengti kovoti arba pabėgti iš tos situacijos. 90 proc. vaikų nuo 2 iki 14 metų patiria bent vieną baimę.
Dauguma vaiko baimių vadinamos tranzitinėmis (praeinančiomis savaime) ir specialaus gydymo nereikia. Tačiau 1/10 vaikų baimių dalį gali sudaryti labai stiprios baimės – fobijos, kai reikia gydyti.
Gydymo esmė — stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, suteikti kuo daugiau teigiamų sėkmės išgyvenimų. Vaikų baimės gydomos psichoterapija. Terapijos esmė yra po truputį mažinti vaiko jautrumą, iš lėto pratinti prie jį gąsdinančių situacijų.
Baimė gydoma taikant žaidimo terapiją. Žaisdamas vaikas gali nugalėti savo baimes ar jas sumažinti. Žaidimo svarba neabejojama.
Baimė gydoma ir vaizduotės pratimais. Vaikas gali nupiešti tai, ko bijo, ir piešinį paslėpti gydytojos kabinete arba suplėšyti ir išmesti piešinį. Taip bandoma parodyti, kad vaikas pats gali susidoroti su baime. Visa tai gali atlikti specialistas, kuriuo vaikas pasitiki.
Tėvai į vaiko baimes turi žiūrėti rimtai, nors jiems ir sunku jas suvokti.
Negalima juoktis iš vaiko baimės: „Bailiukas, bailiukas…”
Ypač svarbu klausyti, kai vaikas pasakoja apie savo baimę, nenumenkinti jos pasakymais: „Visiška nesąmonė, ir ko čia reikia bijoti. Mane tik juokas ima iš tos tavo baimės. Nebūk mažiukas’’.
Pamažu stenkitės padėti vaikui atsikratyti baimių. Jokiu būdu nesiimkite prievartos. Jei vaikas bijo sėstis ant puoduko, nuveikite kartu į parduotuvę ir leiskite vaikui pačiam išsirinkti gražų puoduką, ant kurio jis nebijos sėsti. Jei vaikas bijo maudynių, nuolat aiškinkite, rodykite knygutes ar filmukus, kur vaikai džiūgaudami maudosi. Galite nupirkti įdomių maudymosi žaisliukų.
Neakcentuokite ir nekalbėkite vaikui girdint apie jo baimę, pvz.: „Dukrytė nuolat bijo sėstis ant puoduko, nuolat verkia ir prisišlapina į kelnytes; ji yra labai bailus vaikas…“ Taip sukelsite ne tik didesnę vaiko baimę, bet ir nepasitikėjimą savimi.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę