Profesinė bronchinė astma

Apibrėžimas. Bronchinė astma, kurią sukelia darbo vietoje esančių specifinių antigenų inhaliacija, vadinama profesine. Tokia bronchinė astma sudaro 5–25 proc. visų šios ligos atvejų. Tai viena dažniausių profesinių ligų. Sergamumas ja yra 50–140 atvejų milijonui darbuotojų per metus.

Etiologija ir patogenezė. Darbe įkvepiami antigenai gali paūminti jau esamą bronchinę astmą. Profesinės bronchinės astmos patogenezei svarbūs imuniniai ir neimuniniai mechanizmai. Įkvėptos medžiagos gali veikti kaip nespecifiniai dirgikliai (reakcinė kvėpavimo takų disfunkcija). Taip pat galimas nuo imunoglobulino E priklausomas ir nuo jo nepriklausomas mechanizmas. Pagal vyraujantį patogenezės mechanizmą išskiriama alerginės sensibilizacijos sukelta bronchinė astma, nespecifinių dirgiklių nulemta bronchinė astma ir į bronchinę astmą panašus sindromas. Alerginės sensibilizacijos sukelta profesinė bronchinė astma yra lengviausia. Ja suserga tik labai nedidelė dalis darbuotojų. Nespecifinių dirgiklių sukeltą profesinę bronchinę astmą gali paskatinti chloro, sieros oksido ir rūgščių garai. Į bronchinę astmą panašų sindromą sukelia organinės medžiagos. Liga dažniausiai lėtai progresuoja ir sukelia negrįžtamą bronchų obstrukciją. Svarbu prisiminti, kad sergant profesine bronchine astma, ligos simptomus (kosulį, švokštimą ir kt.) skatina ir kiti, nebūtinai tiesiogiai su darbu susiję veiksniai – rūkymas, mašinų išmetamosios dujos, šaltis, fizinis krūvis, stresas ir kt. Žinoma, kad profesinę bronchinę astmą gali sukelti (paskatinti) daugiau kaip 200 medžiagų. Ją prasidėti gali skatinti sąveika su chromu, nikeliu, formaldehidu, aromatiniais aminais, medžio ir sunkiųjų metalų dulkėmis. Didžiausią riziką susirgti bronchine astma turi ūkininkai, dažytojai, plastmasės, veterinarijos, maisto, tekstilės, farmacijos, gumos, parfumerijos pramonės ir medicinos darbuotojai. Dažniausiai susergama praėjus 1–2 metams nuo sąveikos pradžios. Rečiau ligos simptomai pasireiškia be latentinio periodo.
Diagnostika. Profesinė bronchinė astma diagnozuojama, kai yra naujai atsiradusių būdingų bronchinės astmos simptomų, kurie paūmėja dirbant, kai spirometrijos būdu nustatoma, kad ventiliacinės plaučių funkcijos rodikliai darbo vietoje pablogėja. Praktiškai paprasčiausias būdas yra tris savaites kiekvieną dieną (4 kartus per dieną) ligoniui pačiam matuoti savo PEF (angl. peak expiratory flow, maksimali iškvėpimo srovė) rodiklį individualiu prietaisu dirbant ir ne darbo (pvz., atostogų) metu. Tuo pat metu būtina kelis kartus apsilankius pas gydytoją atlikti spirometriją ir, jei būtina, metacholino mėginį. Kitas metodas – atlikti PEF rodiklio tyrimą kas 2 valandas 8 darbo dienas ir 3 poilsio dienas. Nespecifinio padidėjusio bronchų reaktyvumo patvirtinimas darbo aplinkoje ir po dviejų savaičių poilsio yra mažiau jautrus ir specifiškas metodas profesinei astmai diagnozuoti negu ilgalaikis PEF rodiklio tyrimas. Teigiami odos alerginiai mėginiai su specifiniais alergenais neįrodo bronchinės astmos diagnozės, nes jie būna teigiami daugiau kaip pusei visų dirbančių sveikų asmenų, o darbo vietoje esantys antigenai kvėpavimo takus gali dirginti nespecifiškai. Profesinę bronchinę astmą sukeliantį veiksnį padeda identifikuoti provokaciniai inhaliaciniai mėginiai su specifiniais darbo vietai būdingais antigenais. Šiuos mėginius rekomenduojama atlikti ligoninėse esančiuose specializuotuose centruose. Profesinė bronchinė astma patvirtinama, jei po provokuojančios medžiagos inhaliacijos FEV1 rodiklis sumažėja ≥ 15 proc. Jei duomenys paribiniai, kitą dieną mėginys kartojamas, tik prieš jį ir po jo atliekami papildomi tyrimai – nespecifinio bronchų reaktyvumo tyrimas (pvz., su metacholinu), skreplių tyrimas eozinofilų kiekiui nustatyti ir azoto oksido iškvepiamame ore tyrimas. Jei šių papildomų tyrimų duomenys po profesinės provokuojančios medžiagos įkvėpimo reikšmingai pablogėja (nors FEV1 pokytis ir nepakankamas), profesinė bronchinės astmos priežastis labai tikėtina. Tačiau jei šis tyrimas neigiamas, jis nepaneigia profesinės astmos, nes įkvepiamos medžiagos koncentracija darbo vietoje gali skirtis. Europos pulmonologų draugija (2012 m.) siūlo profesinei bronchinės astmos kilmei patvirtinti naudoti specifinių IgE darbo vietoje aptinkamoms medžiagoms kraujo tyrimą. Specifinių IgE darbo vietoje esančiai medžiagai aptikimas astma susirgusio darbuotojo kraujyje yra pakankamas kriterijus profesinei astmai diagnozuoti. Azoto oksido koncentracijos tyrimas iškvepiamame ore (FeNO) nepadeda diagnozuoti profesinės bronchinės astmos, nes rodikliai gali būti tiek padidėję, tiek normalūs.

Gygymas ir profilaktika. Profesinė bronchinė astma gydoma taip pat kaip ir neprofesinė. Svarbiausia – mažinti astmą sukeliančių veiksnių ekspoziciją (gerinti darbo sąlygas, naudoti apsaugos priemones, pakeisti darbą). 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.