Poliomielitas (A80)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – poliomielito virusai (1–3 serovarai), turintys RNR. Priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – poliomielitu sergantis ligonis ar turintis besimptomę infekciją žmogus; užkratas plinta su išmatomis ar pro burną, rečiau lašiniu būdu per orą; persirgusiesiems susidaro ilgalaikis imunitetas.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – nuo 3 iki 35 dienų, dažniausiai 7–14 dienų;
karščiavimas;
skauda galvą, sąnarius;
kvėpavimo takų kataras;
vangumas;
kartais kliedėjimas, ryškūs meninginiai požymiai.
Klinikinės formos:
besimptomė;
abortinė (nesunki, turinti nesavitųjų simptomų);
encefalitinė (retai);
meninginė neparalyžinė (vyrauja serozinio meningito požymiai);
paralyžinė, kuri, atsižvelgiant į vietą, gali būti nugaros smegenų, pailgųjų
smegenų,
tilto ar mišri:
sumažėjęs raumenų tonusas ir jėga;
riboti ir išnykę judesiai;
susilpnėję ar išnykę sausgyslių refleksai;
vangus rankų, kojų ir liemens raumenų nesimetriškas paralyžius;
labiau pažeidžiami artimieji raumenys;
plintant nugaros smegenų formai, gali būti:
tetraplegia,
krūtinės ląstos bei diafragmos raumenų paralyžius,
kvėpavimo sutrikimas;
pailgųjų smegenų (bulbarinei) formai būdingi:
rijimo, balso sutrikimai,
kvėpavimo sutrikimai,
širdies bei kraujagyslių veiklos sutrikimai,
ligonis gali mirti nuo kvėpavimo sutrikimo, asfiksijos;
tilto formai būdingas veido nervo paralyžius;
paralyžius plinta 2–3 dienas; jis gali išnykti;
jei paralyžius neišnyksta, jis tampa pastovus, vangus:
būdinga raumenų atrofija,
kontraktūros,
stuburo ir galūnių deformacijos,
ligoniai dažnai tampa invalidai.

4. Diagnozę pagrindžia:
viruso išskyrimas iš išmatų, nosiaryklės sekreto ir likvoro: daromi pasėliai į ląstelių kultūras, virusas atpažįstamas imunologiniais testais; nustatomi savitieji IgM klasės antikūnai ELISA būdu.
5. Diagnozės formulavimas: Polyomielitis: meningitis serosa, f.gravis. Polyomielitis: tetraplegia, f.gravis.
II. Gydymas:
1. Pirmasis, antrasis arba trečiasis režimas, ligonio izoliavimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) skiriama analgetikų, raminamųjų;
b) jei atsiranda serozinis meningitas, dehidratacijai į veną lašinama manitolio, arba į veną ar į raumenis švirkščiama furozemido; detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų tirpalų;
c) fizioterapijos procedūros, gydomoji mankšta.
Profilaktika:
Poliomielito profilaktikai vartojama: gyvoji susilpninta (Sabino) vakcina, gerti; ar inaktyvlnta (Saiko) vakcina, vartojama parenteraliai

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė