Mūsų galvos smegenų ląstelės gamina medžiagą, vadinamą dopaminu. Ši medžiaga svarbi kontroliuojant mūsų judesius. Tinkamas dopamino kiekis užtikrina, kad judesiai būtų normalūs, būtų tiksli jų koordinacija. Pažeidus nervines ląsteles ar joms žuvus ar senstant, keičiasi dopamino kiekis, ir judesiai sutrinka, tampa nekontroliuojami. Taigi, kai pažeidžiama ar žūsta daug nervinių ląstelių, išsivysto Parkinsono liga, pasireiškianti judesių sutrikimais. Ši liga progresuoja, ir ateina laikas, kai tenka skirti vaistų jai gydyti.
Parkinsono liga nėra išgydoma, bet yra vaistų, padedančių veiksmingai palengvinti simptomus. Gydymo esmė – kompensuoti dopamino trūkumą ir taip sumažinti šios ligos sukeltus judesių sutrikimus. Paprastai gydyti pradedama dopamino agonistais, pavyzdžiui, pramipeksoliu (vaistinėse parduodamas Mirapexin pavadinimu). Šis vaistas pagerina kasdienę gyvenimo veiklą, motoriką, turi neuroprotekcinį poveikį, pagerina gyvenimo kokybę. Jo vartojant sumažėja galūnių ir galvos drebėjimas, raumenų sustingimas, sukaustymas. Svarbi pramipeksolio savybė ta, kad jis turi antidepresinį poveikį.
Monoterapijai dopamino agonistai tinkami iki 2–6 metų nuo ligos pradžios.
Labai retai, tačiau būna, jog atliekama operacija, tačiau toks gydymo būdas svarstomas tik labai sunkiais ligos atvejais.
Parkinsono liga daro sergantįjį lėtesnį, jam tampa sunkesnė bet kokia kasdienė veikla. Tačiau nereikia baimintis, liūdėti ar užsidaryti namuose. Reikia stengtis nepasiduoti iškylantiems sunkumams ir palaipsniui kiekvienas randa būdus, kaip geriausia susitvarkyti su jais.
Yra nustatyta, kad sergantiesiems Parkinsono liga reikia kaip įmanoma stengtis gyventi įprastą gyvenimą.
Artėjant vasarai reikia planuoti atostogas. O kaip reiktų pasiruošti joms sergančiajam, kad atostogos būtų malonios ir kad liga jas kuo mažiau sutrikdytų?
Sergant Parkinsono liga dėl sutrikusių tikslių rankų judesių gali būti sunku apsirengti, užsegti užtrauktuką ar sagas, todėl:
· visada skirkite pakankamai laiko apsirengimui, kad galėtumėte tai atlikti ramiai, neskubėdami. Galbūt sagutes užsisegti patogiau fotelyje su ranktūriais, kad galėtumėte pasiremti alkūnėmis
· jei vykstate atostogauti, geriau pasirinkti rūbus, kuriuos galite lengvai apsirengti ir nusirengti (pvz., kelnes ar sijoną su guma juosmens srityje, batus užsegamus lipukais vietoje raištelių ir pan.)
Kiti svarbūs ir paprasti patarimai:
· Jei sėstis ir stotis yra sunku, rinkitės aukštą, tiesiu atlošu ir tiesiais ranktūriais kėdę. Niekada nesėskite ant gilių minkštų fotelių, sofų.
· Atsistojęs keletą minučių pastovėkite ramiai nejudėdamas, kol atgausite pusiausvyrą.
· Sergant šia liga sutrinka rašysena – raidės tampa mažos ir vis mažėja (mikrografija). Jei jums pasireiškia mikrografija, galite rašyti kompiuteriu.
· Gali sutrikti kalba (balsas tykus, užkimęs ir pan.), tad kalbėdami stenkitės žiūrėti į veidą pašnekovui, kalbėkite gerokai garsiau. Šito galima mokėtis ir būnant vienam, garsiai skaitant.
Kelionę suplanuoti kruopščiai ir iš anksto – taip atostogos bus daug lengvesnės ir malonesnės. Prieš kelionę verta pailsėti ir po jos taip pat. Reiktų gerti daugiau skysčių dieną prieš kelionę ir po jos, o kelionės metu mažiau – taip rečiau reiks eiti į tualetą.
Jei keliaujate automobiliu, kartkartėmis sustokite prasimankštinti. Nereikia ilgai būti karštame ore.
Labai svarbu nepraleisti nė vienos vaistų dozės. Vaistų turėkite šiek tiek daugiau nei reikia, nes
Atvykite taip, kad į lėktuvą galėtumėte įsėsti kiek galite anksčiau. Pasirūpinkite, kad jūsų vieta būtų prie pat praėjimo ir kuo arčiau tualeto.
Aerouoste nesivaržykite paprašyti invalido vežimėlio ar elektra varomo vežimėlio įsėsdamas į lėktuvą ar išlipdamas iš jo – tai apsaugos jus nuo papildomo nuovargio ir įtampos.
Visus vaistus pasiimkite su savimi į lėktuvo saloną, nes, atidėjus skrydį ar pasimetus bagažui, liksite be jų. Tačiau nepamirškite, kad muitinės darbuotojai gali būti įtarūs, radę gausybę nežinomų vaistų pakuočių, todėl, kad nekiltų problemų, būkite pasirengęs įrodyti, kad jūs sergate Parkinsono liga ir šie vaistai jums būtini. Prie savęs turėkite šiek tiek gėrimo, kad turėtumėte kuo užgerti vaistus.
Nors sergantiesiems Parkinsono liga specialių dietų nėra, tačiau kartais būna su šia liga susijusių virškinamojo trakto sutrikimų, kartais jiems sunku kramtyti ar ryti. Kad nekiltų sunkumų ir nepatogumų atostogų metu, svetimoje aplinkoje, vertėtų laikytis žemiau nurodytų patarimų:
· geriau valgyti dažnai ir po nedaug
· maistas turėtų būti kiek karštesnis ar šaltesnis nei burnos temperatūra
· venkite sunkiai kramtomo ir sunkiai nuryjamo maisto
· valgykite ramioje aplinkoje, kur galite atsipalaiduoti, sėdėdamas kėdėje su aukštu atlošu
Jei prieš valgį sučiulpsite gabalėlį ledo, tai gali palengvinti rijimą (ir kalbėjimą). Tokį pat poveikį turi ir šalti gaivinamieji gėrimai. Šito mechanizmas – šaltis dirgina užpakalinę ryklės dalį ir taip sužadina rijimo refleksus. Lengviau nuryti rūgštų maistą.
Karštą vasaros dieną ar kelionėjeĮdėkite į plakiklį keletą gabalėlių ledo, šiek tiek rūgščių sulčių ir susmulkinkite ledą. Tokį smulkintą ledą laikykite termose – jo užteks visai dienai.
Prisiminkite, kad kovoti su bet kuria liga ir ją įveikti padeda gera nuotaika ir ryžtas gyventi įdomų ir kiek galima visavertiškesnį gyvenimą.
Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauPakalbėkime, kuo reiktų pasirūpinti sergančiajam Parkinsono liga ar kartu su juo keliaujančiam artimajam planuojant vasaros atostogas....
Skaityti daugiauPrieš 195-erius metus Parkinsono pavardė nebuvo siejama su jokiais konkrečiais simptomais ar liga. 1817 m. Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Esė apie drebantįjį paralyžių“ („Essay on Shaking Palsy“), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozos drebėjimą, sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. II pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą. ...
Skaityti daugiauKiekvienais metais balandžio 11-ąją Lietuva kartu su visu pasauliu mini Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Mūsų šalyje šia liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Tad ar reikia varginti likusiuosius žiniomis apie sunkią ir nepagydomą ligą, kuria jie galbūt niekada nesirgs? Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės gydytojos neurologės dr. Vainetos Valeikienės teigimu, visuomenę šviesti būtina, nes tik tada žmonės žinos ligos simptomus, galės juos pastebėti, laiku kreipsis į medikus ir gaus tinkamą gydymą. Geriau ateiti ir ligos diagnozės neišgirsti negu neateiti ir apie diagnozę sužinoti būnant prikaustytam prie lovos....
Skaityti daugiauParkinsono liga yra viena dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų. Jos simptomai – judesių lėtėjimas, kūno sustingimas ar drebulys. Po drebulę – ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolį – Dž.Parkinsono draugijos iniciatyva pasodinta prie Lietuvos reabilitacijos ligoninių. Parkinsono liga gydoma chirurginiu būdu ir vaistais. Daliai pacientų vaistai ilgainiui nebepadeda. Kauno klinikose prieš metus pradėtas taikyti naujas chirurginis gydymo metodas elektrinė neurostimuliacija arba chirurginė neuromoduliacija. Tai pirmosios tokios operacijos Lietuvoje. Elektrodai ir impulsų generavimo sistema implantuojama į preciziškai nusitaikytą galvos smegenų sritį ir po raktikauliu. ...
Skaityti daugiauBalandis sergantiesiems Parkinsono liga (PL) išskirtinis – kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Tai metas, kai viešinamos sergančiųjų problemos, kai kalbama apie pirmųjų simptomų atpažinimo, ankstyvo gydymo, reabilitacijos svarbą. Šiųmetinės PL dienos akcentas – pažangus neurochirurginis gydymas....
Skaityti daugiauParkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti, viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Ji diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga yra lėtinė progresuojanti liga, pasireiškianti sustingimu (frigidiškumu), judesių sulėtėjimu (bradikinezija), tremoru. Antriniai pažeidimai yra judėjimo ir laikysenos sutrikimai, nuovargis, kontraktūros, rijimo, regos sutrikimai, širdies, kvėpavimo sistemos pokyčiai. Fizinių pratimų sergant Parkinsono liga tikslas – padidinti raumenų jėgą ir judesių amplitudę, pagerinti funkcinius įgūdžius bei ištvermę ir išlaikyti savarankiškumą kasdienėje veikloje. Sergantieji Parkinsono liga palaipsniui mažina įprastinį aktyvumą. Dėl įvairių priežasčių ligoniai juda vis mažiau, kol pagaliau pradeda „sėdimąją egzistenciją”. Norėdami to išvengti, ligoniai kiekvieną dieną turi reguliariai ir nuosekliai atlikti jiems įprastus veiksmus bei fizinius pratimus....
Skaityti daugiau