Reabilitacija sergantiesiems. Parkinsono liga – kelias į viltį

Reabilitacija visiems kas dvejus metus
Kiekvienais metais šią svarbią datą pamini ir Lietuvos Parkinsono draugija (LDP). Šiais metais visus savo narius ir jų artimuosius draugija sukvietė į Panevėžį, kur vyko konferencija „Parkinsono liga ir reabilitacija“.
„Reabilitacijos tema pasirinkta todėl, kad ligi šiol labai mažai sergančiųjų Parkinsono liga skiriamas šis gydymas“, – sako dr. V.Valeikienė. 2010 m. duomenimis, iš 10 tūkst. sergančiųjų reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo tik apie 200 žmonių. O jei įvertintume, kad dalis gavusių reabilitaciją šių paslaugų sulaukė po operacijos ar dėl būklės pablogėjimo, tai pasirodo, kad nekritiniu ligos atveju reabilitacijos paslaugos prieinamos labai mažai sergančiųjų daliai.
„Kiekvienas pacientas pabrėžia, kad po reabilitacinio gydymo jo būklė kurį laiką būna geresnė. Sergantieji Parkinsono liga nuolat sportuoja, daro mankštą namie, nes kitaip jie negalės suvaldyti ligos ir gana greitai atsidurs invalido vežimėlyje. Tačiau masažai, vonios, baseinas, purvo procedūros – tai, ko namuose nėra ir kas labai pagerina jų sveikatą“, – pažymi dr. V.Valeikienė.
Kokias reabilitacijos paslaugas skirti, sprendžiama individualiai. Jeigu vargina sąnarių skausmai galbūt bus parinktos šildymo procedūros, kitiems – povandenis masažas ir t.t. Dėl ligos įsitempia raumenys, kenčia sąnariai, stuburas, kuris ir taip pas daugelį, ypač vyresnio amžiaus žmonių, nėra sveikas. Parkinsono liga visas stuburo ligas paaštrina ir pasunkina. Ligai progresuojant, dėl vidinio sukaustymo žmogaus pečiai pasiduoda į priekį.
Sergantiesiems aktuali ir psichologo pagalba. Nustatyta, kad depresija kamuoja ir tik nustačius ligą, o jai progresuojant – net iki 70 proc. žmonių. Reabilitacija – dar ir kalbos terapija, ir logopedo paslaugos vėlesnėse ligos stadijose, kai kalba tampa nerišli ir žmonės dėl to labai išgyvena.
Drebulys ar sukaustymas – kas anksčiau?
Visas ligas reikia diagnozuoti kuo anksčiau. Ar Parkinsono ligos atveju medikai turi visas diagnostines galimybes, ar įmanoma ligą pražiūrėti?
„Ligai nustatyti nereikia sudėtingų tyrimų – pakanka tinkamo klinikinių simptomų įvertinimo. Kol kas ankstyva diagnostika paremta veido mimikos, judesių, eisenos, raumenų tonuso stebėjimu, tam tikrų fiziologinių judesių išnykimu pastebėjimu ir jų įvertinimu. Pagrindinį simptomą – drebėjimą (tremorą) – taip pat reikėtų atskirti nuo esencialinio (savaiminio) tremoro“, – teigia neurologė dr. V.Valeikienė. Klasikiniai ligos požymiai: tremoras, bradikinezė (sulėtėjimas), rigidiškumas (sustingimas). Liga prasideda vienoje kūno pusėje.
„Dažniausiai pastebėję drebėjimą žmonės į gydytoją kreipiasi nedelsdami. Didesnė bėda būna, kai šio būdingiausio požymio nėra, o liga pasireiškia judesių sukaustymu. Tada neretai diagnozuojama pavėluotai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kai sąnarių sukaustymas, raumenų sustingimas paprasčiausiai nurašomas senatvei. Tokiais atvejais žmogus dažnai skundžiasi peties, rankos, juosmens skausmu“, – pabrėžia medikė.

Gal įmanoma ligą nustatyti, kai dar nėra išvardytų požymių, neprasidėjus drebėjimui, raumenų sukaustymui? Pvz., galbūt apie gresiančią ligą įspės smulki rašyseną? „Taip, jeigu dešiniarankiams vystysis dešinės kūno pusės pažeidimas. Tada rašantis žmogus gali pastebėti, kad keičiasi braižas, raidės eilutės pabaigoje smulkėja. Bet jeigu dešiniarankiams pažeidimas apima kairę kūno pusę, raštas nesikeis“, – aiškina neurologė.
Diagnozė išgąsdina
Gydytojos teigimu, žinančius apie Parkinsono lig1 diagnozė išgąsdina, nes jie supranta, kad tai liga visam gyvenimui. Visai nieko apie ligą negirdėję žmonės mano, kad kurį laiką pagers vaistų ir pasveiks. Deja, bet taip nebūna. Todėl kai medikai juos supažindina su realia perspektyva, jie taip pat būna labai sukrėsti.
Kita vertus, dr. V.Valeikienės teigimu, kuo gydyti ligą yra. Gydymo tikslas – sumažinti funkcinį sutrikimą, o ne sustabdyti ligos vystymąsi. Lietuvoje yra vaistų, kurie gali padėti žmogui, kad jis kuo ilgiau būtų savarankiškas.
Sprendžiama pagal pacientą
Svarbiausias Parkinsono ligos atsiradimo ir progresavimo mechanizmas – dėl dopaminerginių neuronų degeneracijos atsirandanti ir gilėjanti ryški dopamino stoka centrinės nervų sistemos sinapsėse. Liga klastinga tuo, kad pasireiškia, kai apie 80 proc. dopaminą gaminančių ląstelių jau būna išnykusios.
„Šiuo metu klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kai kurie medikamentai pasižymi neuroprotekciniu poveikiu ir lėtina ligos progresavimą. Todėl pradėti gydyti būtina kuo anksčiau, kad būtų išsaugota kuo daugiau sveikų ląstelių. Tačiau tai priklauso nuo paciento. Jeigu jis dirba, pvz., žemės ūkyje, ir jam smulkūs judesiai nėra svarbūs, jam galima gydymo pradžią atidėti. Užtat žmonės tokių profesijų, kaip muzikantai ar muzikos mokytojai, choreografai, kuriems judesio tikslumas labai svarbus, patys labai anksti pastebi ligą ir anksti nori ją gydyti. Darbingo amžiaus sergantieji labai domisi savo liga. Žinau atvejį, kai žmogus pats sau nusistatė ligą: jis, ieškodamas savo simptomų priežasties, tiesiog ėmė skaityti medicinos enciklopediją nuo pradžios, t.y. raidės „A“. Priėjęs raidę „P“, suprato, kad serga Parkinsono liga ir atėjęs pas gydytoją apie tai pasakė“, – pasakoja medikė.
Niekada nesusirgsiu
Vienos konkrečios ligos priežasties nėra. Paveldimumas riziką didina 25 proc. Literatūros duomenys įvairūs: vienur teigiama, kad vyrų ir moterų sergamumas vienodas. Kiti autoriai nurodo, kad vyrai serga dažniau. Lietuvos statistikos duomenimis, du kartus dažniau serga moterys. Kita vertus, 2000 m. dr. V.Valeikienės atlikta epidemiologinių duomenų analizė parodė, kad Lietuvoje Parkinsono liga dažniau serga vyrai, ir tai atitiko pasaulinę tendenciją. Šiuo metu pastebima, kad liga jaunėja.
Mitybos ypatumai
Ligos pradžioje mitybai jokių ypatingų reikalavimų nėra keliama. Vėliau, vartojant vaistus, baigiantis jo poveikiui, ligos simptomai gali labai sustiprėti, o, išgėrus naują dozę, vėl susilpnėja – tai vadinamasis „nusidėvėjimo“ fenomenas. Tokiu atveju kartu su vaistais nerekomenduojama vartoti baltymų, t.y. pieno produktų. Nors šiaip, ne kartu su vaistais, baltymams ar kokiems kitiems produktams apribojimų nėra.
Neužsisklęsti savyje
„Sergantieji neturėtų užsisklęsti tarp keturių sienų, jie turėtų bendrauti ir ne tik su savo likimo broliais ir seserimis. Gerumas, šypsena, padrąsinimas tokiems žmonėms yra labai reikalingi“, – sako gydytoja.
Anot medikės, situacija Lietuvoje nėra bloga. Galima pasidžiaugti, kad jau kompensuojama nauja vaisto forma – vadinamoji pompa, kuri implantuojama į dvylikapirštę žarną ir nuolat švirkščia vaistų. Taip pat mūsų medikai įvaldę ir pažangiausią chirurginį gydymo būdą – giliąją smegenų elektrostimuliaciją. Jau atlikta apie 10 tokių operacijų. Reikia priminti, kad šie gydymo būdai skiriami tik esant vėlyvai Parkinsono ligos formai, kai visi gydymo metodai būna išbandyti ir nėra veiksmingi.
Sveikinimas Parkinsono dienos proga
Sveikasis pagalvos – mintis kvaila
Sveikinti žmogų su liga.
O mums, gyvenantiems su šia našta,
Ši šventė tapo artima.
Tokia proga susirenkam visi į būrį,
Pasiteiraujam, kas kiek sveikatos turi,
Pasidaliname džiaugsmu ir bėdomis,
Linkėdami sveikatos, tikime –
VILTIS lieka su mumis.
Rasma Z.