Kiekvienais metais šią svarbią datą pamini ir Lietuvos Parkinsono ligos draugija (LPD). „Šiais metais visus LPD narius ir jų artimuosius subūrėme Šventojoje, kur vyko mokslinė šviečiamoji konferencija „Parkinsono ligos gydymo Lietuvoje naujovės“. Kalbėjome apie dar naują mūsų šaliai ir tik nuo praėjusių metų pradėtą taikyti chirurginį gydymo būdą – giliąją smegenų elektrostimuliaciją. Savo patyrimu dalijosi ir ligonis, kuriam atlikta tokia operacija. Kitas svarbus aspektas, kurį gvildenome, – skausmas. Sergantieji PL dažnai kenčia nugaros skausmą, todėl daugiau dėmesio skyrėme šiai problemai, nagrinėjome simptomų gydymo galimybes“, – PL dienos renginius pristato LPD pirmininkė gydytoja dr. Vaineta Valeikienė.
Pirmoji gilioji smegenų elektrostimuliacija Lietuvoje atlikta 2010 m. sausį Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Neurochirurgijos klinikoje. Šis naujoviškas gydymo metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių PL, gydymo strategiją. Iki šiol PL simptomai buvo šalinami taikant tam tikros smegenų srities destrukciją – ligos židiniai sunaikinami ir prideginami. Taikant naująjį metodą neuromoduliaciją, vyksta smegenų srities stimuliacija, todėl procedūra labiau fiziologinė. Metodo esmė – į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įkišami elektrodai, kurie sujungti su po raktikauliu arba pilvo srityje implantuotu stimuliatoriumi. Stimuliatorius tam tikru kiekvienam pacientui individualiai nustatytu dažniu skleidžia elektros impulsus, kurie neutralizuoja smegenų neuronus, ir sukeliančius ligos simptomus, t.y. drebėjimą, sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir pan. Tai tarsi širdies stimuliatorius, tik skirtas galvos smegenims.
„Deja, bet šis gydymas sunkiai skinasi kelią, nes dėl lėšų stokos ligonių kasos brangių smegenų stimuliatorių nenuperka tiek, kiek reikėtų. Gydymas skirtas gana jauniems pacientams, kurių didelis ligos stažas ir kuriems gydymas kitais medikamentais nebeveiksmingas ar kelia dideles komplikacijas“, – pažymi dr. V.Valeikienė.
Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji PL simptomai – 55 m., tačiau apie 5–10 proc. pacientų jie gali pasireikšti ir iki 40 m. (kas dešimtas suserga iki 40 m.). Tačiau mūsų neurologai jau nustato PL 30-mečiams ir net dar jaunesniems pacientams. Taigi akivaizdžios ligos jaunėjimo tendencijos, kai PL suserga darbingo amžiaus žmonės. Todėl ypač svarbu anksti diagnozuoti ir pradėti gydyti ligą, siekiant, kad žmogus kuo ilgiau išliktų darbingas, savarankiškas ir gyventų visavertį gyvenimą.
Būdingiausias PL požymis – drebėjimas (tremoras). Dauguma gydytojų kaip tik šį simptomą ir laiko pagrindiniu ligai nustatyti. Tačiau ligos pradžioje drebėjimas gali būti minimalus, pvz., vieno piršto, o 15–20 proc. pacientų šio požymio iš vis nėra. Minėti pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti ilgus mėnesius ar metus, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai: tremoras, bradikinezė (sulėtėjimas), rigidiškumas (sustingimas). Dėl to PL neretai nustatoma pavėluotai, tik po kelerių sirgimo metų.
Svarbiausias PL atsiradimo ir progresavimo mechanizmas – dėl dopaminerginių neuronų degeneracijos atsirandanti ir gilėjanti ryški dopamino stoka centrinės nervų sistemos sinapsėse. Liga klastinga tuo, kad pasireiškia, kai apie 80 proc. dopaminą gaminančių ląstelių jau būna išnykusios. Ligai progresuojant, ląstelių nyksta vis daugiau. Todėl gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau, kol dar yra sveikų ląstelių, kurias, siekiant kompensuoti dopamino stoką, ir bandoma stimuliuoti. „Kadaise vyravo požiūris, kad, kol nepasireiškia funkcinės veiklos sutrikimai, trikdantys kasdieninę veiklą, ligos galima negydyti. Tačiau šiuo metu klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kai kurie medikamentai pasižymi neuroprotekciniu poveikiu ir lėtina ligos progresavimą. Todėl pradėti gydyti būtina kuo anksčiau, kad būtų išsaugota kuo daugiau sveikų ląstelių“, – pabrėžia doc. V.Valeikienė. Preparatas, kuris visiškai išvaduotų iš šios ligos gniaužtų, ligi šiol nėra atrastas.
Sergantieji PL nuogąstauja, kad padidėjo vaistų priemokos. SAM parengus vaistų prieinamumo ir kainų mažinimo planą, sulaukta priešingo efekto: pažangesni vaistai tapo neprieinami, nes jų priemokos kai kuriems pacientams siekia net 400 Lt per mėnesį.
„Dėl naujos kainų metodikos ilgo ir trumpo veikimo dopamino agonistai pateko į vieną grupę. Todėl priemokos vartojantiems ilgo veikimo dopamino agonistus smarkiai išaugo. Ministerija kol kas savo pozicijos nepakeitė, tačiau priemokas sumažino farmacijos kompanijos. Kiek tai tęsis? Ar kompanijos ir toliau kompensuos dalį vaistų kainos – labai neramina pacientus“, – gydymo problemas vardija dr. V.Valeikienė.
Kita bėda – kad tam tikrų vaistų išrašyti gali tik 3 lygio neurologas. Ir vėl sveikatos priežiūros paslaugos ne artėja, o tolsta nuo gyventojų, nes dabar norint, kad pirmą kartą būtų išrašyti tam tikri vaistai (pvz., levodopos preparatai, kurie yra auksinis gydymo standartas ir be kurių neapsieina nė vienas sergantysis PL), būtina atvykti pas 3 lygio neurologą, o jų yra tik Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
„Ligoniai skundžiasi, kad jiems sudėtinga pasiekti 3 lygio konsultantus, juk daugelis jų savarankiškai to padaryti negali, juos turi kas nors iš artimųjų palydėti. Jiems ir anksčiau net iki savo mietelio neurologo atvykti buvo sudėtinga“, – sako gydytoja.
Sergantiesiems PL labai svarbi ir reabilitacija, ir psichoterapija, nes gydymas turi būti kompleksinis. Tačiau šias paslaugas gauna ne visi, kuriems jų reikia, nes dažniausiai pacientai neturi galimybių atvykti procedūroms ambulatoriškai, o siuntimų reabilitaciniam gydymui į sanatorijas skaičius, ypač iš poliklinikų, labai ribotas.
Būtų idealu, jei kiekvienas sergantysis galėtų nuvykti į sanatoriją vieną kartą per metus. Kineziterapeutai išmokytų juos tam tikrų mankštos pratimų, kurie padėtų jiems apsitarnauti ir jaustis savarankiškesniems. Iš tiesų po šių gydymo kursų žmonės tampa aktyvesni, išmoksta fizinių pratimų, kuriuos vėliau gali atlikti namuose, lengviau kontroliuoja ligos simptomus. „Taip būtų užtikrinamas gydymo tęstinumas. Esame apklausę LPD narius: kol kas per metus tik 25 proc. jų patenka į reabilitacijos įstaigas“, – sako neurologė.
Per pastaruosius metus sukurta nauja vaisto forma – į dvylikapirštę žarną implantuojama levodopos pompa, kuri nuolat švirkščia vaistų. Tai užtikrina, kad preparato pasisavinimas nepriklauso nuo skrandžio išsituštinimo svyravimų, išvengiama terapinės vaisto koncentracijos kitimo kraujyje. Šis gydymo metodas skirtas pacientams, kurių liga smarkiai progresavusi ir kuriems pasireiškia akivaizdūs motoriniai svyravimai. „Kol kas šis gydymas nekompensuojamas nė vienam sergančiajam“, – sako medikė.
***
Diferencinė diagnostika
PL neretai painiojama su kitomis drebėjimą galinčiomis sukelti, ligomis, pvz., su plačiai paplitusiu savaiminiu tremoru. Tačiau yra keletas esminių šių ligų skirtumų:
Sergant PL – drebėjimas ramybės metu. Savaiminiam drebėjimui būdingas galūnių ar/ir galvos drebėjimas veiksmo metu, o sergant PL tremoras pasireiškia ramybės metu arba tam tikroje pozoje, o veiksmo metu drebėjimas mažėja.
Alkoholis drebėjimo nemažina. Sergantiesiems PL alkoholis nedaro jokios įtakos, tuo tarpu savaiminio tremoro stiprumą alkoholis mažina.
Ligos pradžioje atminties ar pusiausvyros sutrikimų nėra.
PL simptomai pasireiškia asimetriškai: vienoje kūno pusėje jie ryškesni nei kitoje.
Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauPakalbėkime, kuo reiktų pasirūpinti sergančiajam Parkinsono liga ar kartu su juo keliaujančiam artimajam planuojant vasaros atostogas....
Skaityti daugiauPrieš 195-erius metus Parkinsono pavardė nebuvo siejama su jokiais konkrečiais simptomais ar liga. 1817 m. Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Esė apie drebantįjį paralyžių“ („Essay on Shaking Palsy“), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozos drebėjimą, sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. II pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą. ...
Skaityti daugiauKiekvienais metais balandžio 11-ąją Lietuva kartu su visu pasauliu mini Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Mūsų šalyje šia liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Tad ar reikia varginti likusiuosius žiniomis apie sunkią ir nepagydomą ligą, kuria jie galbūt niekada nesirgs? Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės gydytojos neurologės dr. Vainetos Valeikienės teigimu, visuomenę šviesti būtina, nes tik tada žmonės žinos ligos simptomus, galės juos pastebėti, laiku kreipsis į medikus ir gaus tinkamą gydymą. Geriau ateiti ir ligos diagnozės neišgirsti negu neateiti ir apie diagnozę sužinoti būnant prikaustytam prie lovos....
Skaityti daugiauParkinsono liga yra viena dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų. Jos simptomai – judesių lėtėjimas, kūno sustingimas ar drebulys. Po drebulę – ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolį – Dž.Parkinsono draugijos iniciatyva pasodinta prie Lietuvos reabilitacijos ligoninių. Parkinsono liga gydoma chirurginiu būdu ir vaistais. Daliai pacientų vaistai ilgainiui nebepadeda. Kauno klinikose prieš metus pradėtas taikyti naujas chirurginis gydymo metodas elektrinė neurostimuliacija arba chirurginė neuromoduliacija. Tai pirmosios tokios operacijos Lietuvoje. Elektrodai ir impulsų generavimo sistema implantuojama į preciziškai nusitaikytą galvos smegenų sritį ir po raktikauliu. ...
Skaityti daugiauBalandis sergantiesiems Parkinsono liga (PL) išskirtinis – kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Tai metas, kai viešinamos sergančiųjų problemos, kai kalbama apie pirmųjų simptomų atpažinimo, ankstyvo gydymo, reabilitacijos svarbą. Šiųmetinės PL dienos akcentas – pažangus neurochirurginis gydymas....
Skaityti daugiauParkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti, viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Ji diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga yra lėtinė progresuojanti liga, pasireiškianti sustingimu (frigidiškumu), judesių sulėtėjimu (bradikinezija), tremoru. Antriniai pažeidimai yra judėjimo ir laikysenos sutrikimai, nuovargis, kontraktūros, rijimo, regos sutrikimai, širdies, kvėpavimo sistemos pokyčiai. Fizinių pratimų sergant Parkinsono liga tikslas – padidinti raumenų jėgą ir judesių amplitudę, pagerinti funkcinius įgūdžius bei ištvermę ir išlaikyti savarankiškumą kasdienėje veikloje. Sergantieji Parkinsono liga palaipsniui mažina įprastinį aktyvumą. Dėl įvairių priežasčių ligoniai juda vis mažiau, kol pagaliau pradeda „sėdimąją egzistenciją”. Norėdami to išvengti, ligoniai kiekvieną dieną turi reguliariai ir nuosekliai atlikti jiems įprastus veiksmus bei fizinius pratimus....
Skaityti daugiau