){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ligą sukelia suaktyvėjęs Varicella zoster virusas (tas pats, kuris sukelia vėjaraupius), priklausantis Herpes šeimai. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu pro kvėpavimo takus nuo čiaudinčių ar kosėjančių, sergančių vėjaraupiais žmonių. Galima užsikrėsti prisilietus prie sergančiojo vėjaraupiais bėrimų.
Persirgus vėjaraupiais, virusas patenka į nervų sistemą ir ten gali tūnoti ilgus metus, laukdamas tinkamos progos „pabusti“ ir sukelti nemalonią ligą. Tokia proga atsiranda nusilpus imuninei sistemai, išgyvenant stiprų stresą (laikant egzaminus, ruošiantis operacijai ir pan. atvejais). Organizmo apsauginėms sistemoms nebesusitvarkant su virusu, jis suaktyvėja ir pradeda daugintis.
Tai nėra „nekalta“ liga. Juostinė pūslelinė gali virsti gyvybiškai svarbių vidaus organų – akių, smegenų ar kitų – komplikacijomis.
Kartais pratrūkusias pūsleles užteršia bakterijos, ir prasideda uždegimas, paliekantis gilius randus. Bėrimui išnykus, net 40 proc. žmonių, vyresnių nei 60 metų, bėrimo vietoje lieka nepakeliami skausmai, trunkantys mėnesius, kartais net metus. Užtrukus skausmui, žmonės suserga sunkia depresija. Todėl, norint kuo greičiau užkirsti kelią ligai, būtina nedelsiant pradėti gydyti.
Juostine pūsleline, priešingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, kurių pažeista imuninė sistema (sergantys vėžiu, ŽIV, vartojantys steroidų ir kt.). Dažniausiai susergama po staigaus persišaldymo ar atvėsimo, perpūtus skersvėjui.
Būdingas juostinės pūslelinės požymis – vadinamoji ikiherpetinė neuralgija – deginimas odos plote, kurį netrukus išbers.
Liga prasideda staiga, lyg iš giedro dangaus, galvos skausmais, karščiavimu, silpnumu. Po kelių dienų, nukritus temperatūrai ir praėjus skausmams, paraudusią odą išberia – atsiranda nedidelių pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Po trijų keturių dienų jos pasidaro drumstos, centre įdubusios. Kartais pūslelių gali nesusidaryti ar būti vos įžiūrimos.
Bėrimas atsiranda ne simetriškai abiejose kūno pusėse, o vienoje – pagal pažeistą nervą (dažniau krūtinės, galvos srityje).
Per vieną, kartais per dvi paras pūslytės virsta pūlinukais, kurie per savaitę pasidengia šašais. Išbertas vietas stipriai skauda, peršti, degina.
Labai retais atvejais, kai ligonis yra vyresnio amžiaus ar nusilpęs, pūslelinės eiga gali būti sunkesnė: bėrimai stambesni, uždegimas gilesnis, pūslelės kraujingos. Gali susidaryti gilios, susiliejančios opos, prisidėti bakterinė infekcija.
Kartais visai nebūna odos bėrimų. Tai labai trukdo greitai nustatyti ligą.
Jokiu būdu nebandykite gydytis patys! Taip tik veltui iššvaistysite brangų laiką. Dažnai žmonės, manydami, jog tai raumens patempimas ar nervo uždegimas, skaudamą vietą tepa įvairiais tepalais. Tai ne tik nepadės, bet ir padidins pūlingo proceso išsivystymo grėsmę.
Ligą sukeliančio viruso sunaikinti neįmanoma. Geriamieji ar išoriškai vartojami vaistai tik palengvina ligos simptomus, nesunaikindami ligos priežasties. Laiku pradėjus gydyti, galima tik pristabdyti ligos aktyvumą, sumažinti pakartotinio pasireiškimo tikimybę.
Įtarus juostinę pūslelinę, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėta tinkamai gydyti. Kad gydymas būtų veiksmingas, jį būtina pradėti per pirmas 72 valandas atsiradus bėrimui ar per 48 valandas susiformavus pūslelėms. Kuo gydyti pradedama anksčiau, tuo rezultatai būna geresni.
Nervo pažeidimo sukeltas skausmas malšinamas analgetikais, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, jei reikia – opioidais. Paprastai analgetikai derinami su tricikliais antidepresantais ar vaistais nuo epilepsijos.
Vietinis gydymas priklauso nuo bėrimo stadijos. Naudojami drėgni pavilgai (Burovo, fiziologinis tirpalas), losjonai su alkoholiu, mentoliu ar pantanoliu.
Siekiant išvengti pūslelių infekcijos, jos tepamos antiseptiniais vaistais (chlorheksidino, metileno mėlynojo vandeniniais tirpalais).
Prisidėjus bakterinei infekcijai, skiriama vietinių antibiotikų.
Šašai suminkštinami tepalais ar aliejumi.
Vietiniai antivirusiniai preparatai neveiksmingi!
Juostinė pūslelinė gydoma geriamaisiais antivirusiniais vaistais: valacikloviru, acikloviru, famcikloviru ir neseniai Lietuvoje atsiradusiu nauju ypač veiksmingu brivudinu (vaistinėse parduodamas Brivumen pavadinimu).
Visų šių antivirusinių vaistų, išskyrus brivudiną, reikia gerti kelis kartus per dieną, didelėmis dozėmis. Tuo tarpu brivudino pakanka vartoti vieną kartą per dieną, ir tai suteikia jam didelį pranašumą, palyginti su kitais antivirusiniais vaistais.
Juostinei pūslelinei gydyti vaistų vartojama septynias dienas.
Brivudinas – ypač veiksmingas preparatas, veikiantis apytikriai nuo 200 iki 1000 kartų stipriau nei kiti panašaus poveikio vaistai. Jis slopina viruso dauginimąsi, taip padėdamas greičiau pasveikti.
Jis greitai pasisavinamas, efektyviai veikia, greitai atpažįsta ir sunaikina virusą.
Kai virusas sparčiai dauginasi, vaisto poveikis pasireiškia labai greitai. 50 proc. atvejų viruso dauginimosi slopinimas paprasideda jau po valandos išgėrus vaisto.
Brivudinas šiuo metu laikomas efektyviausiu preparatu juostinei pūslelinei gydyti. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad vienkartinė 125 mg brivudino dozė yra veiksmingiausia ir saugiausia, palyginti su kitais tos pačios grupės vaistais, o klinikinis poveikis toks pat, kaip 800 mg acikloviro, geriamo penkis kartus per dieną.
Apribojimai skiriant brivudino taikomi ligoniams, kurių imuninė sistema slopinama, mažiems vaikams, nėščioms bei žindančioms moterims.
Norint išvengti ligos, reikia stiprinti imuninę sistemą ir visą organizmą: grūdintis, saugotis peršalimų, pasirinkti tinkamą poilsio ir darbo režimą, visavertę mitybą. Kaip ir kiti virusai, šis dažniausiai „kimba“ prie tų, kurių silpnesnė imuninė sistema. Pakeitus gyvenimo būdą, galima sumažinti ne tik šios infekcijos pasikartojimo, bet ir kitų negalavimų atsiradimo tikimybę.
• venkite kontakto su vėjaraupiais nesirgusiais vaikais ir silpnais ligoniais
• nelankyte baseino, pirties, nesimaudykite vonioje
• saugokite bėrimus nuo užteršimo kitais mikroorganizmais
• Tiksliai laikykitės gydytojo nurodymų
Vokietijos dermatologų draugijos juosiančios pūslelinės tyrimo grupė pasiūlė juosiančiosios pūslelinės vertinimo skalę, kuria galima naudotis klinikinėje praktikoje priimant sprendimą dėl gydymo.
Vertinimo skalė atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:
• pacientas 50 metų ir vyresnis
• moteriška lytis
• odos segmentų (dermatomų) skausmas
• galvinių nervų ar kryžmens dermatomų sričių pažeidimas
• hemoraginis bėrimas
• daugiau nei 50 bėrimo elementų
Plačiau apie vaistą Brivumen galite
sužinoti UAB „Berlin Chemie
Menarini Baltic“, tel.: (8~5) 269 1944
Juostine pūsleline, priešingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, kurių pažeista imuninė sistema (sergantys vėžiu, ŽIV, vartojantys steroidų ir kt.). Dažniausiai susergama po staigaus persišaldymo ar atvėsimo, perpūtus skersvėjui.
Būdingas juostinės pūslelinės požymis – vadinamoji ikiherpetinė neuralgija – deginimas odos plote, kurį netrukus išbers.
Liga prasideda staiga, lyg iš giedro dangaus, galvos skausmais, karščiavimu, silpnumu. Po kelių dienų, nukritus temperatūrai ir praėjus skausmams, paraudusią odą išberia – atsiranda nedidelių pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Po trijų keturių dienų jos pasidaro drumstos, centre įdubusios. Kartais pūslelių gali nesusidaryti ar būti vos įžiūrimos.
Bėrimas atsiranda ne simetriškai abiejose kūno pusėse, o vienoje – pagal pažeistą nervą (dažniau krūtinės, galvos srityje).
Per vieną, kartais per dvi paras pūslytės virsta pūlinukais, kurie per savaitę pasidengia šašais. Išbertas vietas stipriai skauda, peršti, degina.
Labai retais atvejais, kai ligonis yra vyresnio amžiaus ar nusilpęs, pūslelinės eiga gali būti sunkesnė: bėrimai stambesni, uždegimas gilesnis, pūslelės kraujingos. Gali susidaryti gilios, susiliejančios opos, prisidėti bakterinė infekcija.
Kartais visai nebūna odos bėrimų. Tai labai trukdo greitai nustatyti ligą.
Jokiu būdu nebandykite gydytis patys! Taip tik veltui iššvaistysite brangų laiką. Dažnai žmonės, manydami, jog tai raumens patempimas ar nervo uždegimas, skaudamą vietą tepa įvairiais tepalais. Tai ne tik nepadės, bet ir padidins pūlingo proceso išsivystymo grėsmę.
Ligą sukeliančio viruso sunaikinti neįmanoma. Geriamieji ar išoriškai vartojami vaistai tik palengvina ligos simptomus, nesunaikindami ligos priežasties. Laiku pradėjus gydyti, galima tik pristabdyti ligos aktyvumą, sumažinti pakartotinio pasireiškimo tikimybę.
Įtarus juostinę pūslelinę, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėta tinkamai gydyti. Kad gydymas būtų veiksmingas, jį būtina pradėti per pirmas 72 valandas atsiradus bėrimui ar per 48 valandas susiformavus pūslelėms. Kuo gydyti pradedama anksčiau, tuo rezultatai būna geresni.
Nervo pažeidimo sukeltas skausmas malšinamas analgetikais, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, jei reikia – opioidais. Paprastai analgetikai derinami su tricikliais antidepresantais ar vaistais nuo epilepsijos.
Vietinis gydymas priklauso nuo bėrimo stadijos. Naudojami drėgni pavilgai (Burovo, fiziologinis tirpalas), losjonai su alkoholiu, mentoliu ar pantanoliu.
Siekiant išvengti pūslelių infekcijos, jos tepamos antiseptiniais vaistais (chlorheksidino, metileno mėlynojo vandeniniais tirpalais).
Prisidėjus bakterinei infekcijai, skiriama vietinių antibiotikų.
Šašai suminkštinami tepalais ar aliejumi.
Vietiniai antivirusiniai preparatai neveiksmingi!
Juostinė pūslelinė gydoma geriamaisiais antivirusiniais vaistais: valacikloviru, acikloviru, famcikloviru ir neseniai Lietuvoje atsiradusiu nauju ypač veiksmingu brivudinu (vaistinėse parduodamas Brivumen pavadinimu).
Visų šių antivirusinių vaistų, išskyrus brivudiną, reikia gerti kelis kartus per dieną, didelėmis dozėmis. Tuo tarpu brivudino pakanka vartoti vieną kartą per dieną, ir tai suteikia jam didelį pranašumą, palyginti su kitais antivirusiniais vaistais.
Juostinei pūslelinei gydyti vaistų vartojama septynias dienas.
Brivudinas – ypač veiksmingas preparatas, veikiantis apytikriai nuo 200 iki 1000 kartų stipriau nei kiti panašaus poveikio vaistai. Jis slopina viruso dauginimąsi, taip padėdamas greičiau pasveikti.
Jis greitai pasisavinamas, efektyviai veikia, greitai atpažįsta ir sunaikina virusą.
Kai virusas sparčiai dauginasi, vaisto poveikis pasireiškia labai greitai. 50 proc. atvejų viruso dauginimosi slopinimas paprasideda jau po valandos išgėrus vaisto.
Brivudinas šiuo metu laikomas efektyviausiu preparatu juostinei pūslelinei gydyti. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad vienkartinė 125 mg brivudino dozė yra veiksmingiausia ir saugiausia, palyginti su kitais tos pačios grupės vaistais, o klinikinis poveikis toks pat, kaip 800 mg acikloviro, geriamo penkis kartus per dieną.
Apribojimai skiriant brivudino taikomi ligoniams, kurių imuninė sistema slopinama, mažiems vaikams, nėščioms bei žindančioms moterims.
Norint išvengti ligos, reikia stiprinti imuninę sistemą ir visą organizmą: grūdintis, saugotis peršalimų, pasirinkti tinkamą poilsio ir darbo režimą, visavertę mitybą. Kaip ir kiti virusai, šis dažniausiai „kimba“ prie tų, kurių silpnesnė imuninė sistema. Pakeitus gyvenimo būdą, galima sumažinti ne tik šios infekcijos pasikartojimo, bet ir kitų negalavimų atsiradimo tikimybę.
• venkite kontakto su vėjaraupiais nesirgusiais vaikais ir silpnais ligoniais
• nelankyte baseino, pirties, nesimaudykite vonioje
• saugokite bėrimus nuo užteršimo kitais mikroorganizmais
• Tiksliai laikykitės gydytojo nurodymų
Vokietijos dermatologų draugijos juosiančios pūslelinės tyrimo grupė pasiūlė juosiančiosios pūslelinės vertinimo skalę, kuria galima naudotis klinikinėje praktikoje priimant sprendimą dėl gydymo.
Vertinimo skalė atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:
• pacientas 50 metų ir vyresnis
• moteriška lytis
• odos segmentų (dermatomų) skausmas
• galvinių nervų ar kryžmens dermatomų sričių pažeidimas
• hemoraginis bėrimas
• daugiau nei 50 bėrimo elementų
Plačiau apie vaistą Brivumen galite
sužinoti UAB „Berlin Chemie
Menarini Baltic“, tel.: (8~5) 269 1944
Retam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauDar vykstant abitūros egzaminams sulaukėme skaitytojų skambučių. Išsigandusios mamos skundėsi, kad jų vaikams kartu su stipriais šono skausmais nugaros srityje, po mentėmis atsirado niežtinčių skausmingų odos bėrimų (pūslyčių). Žmonės nežino, kas tai, kaip gydytis, ar kreiptis į medikus. Norėdami padėti mūsų skaitytojams, šiais klausimais konsultavomės su Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore doc. Irena MARČIUKAITIENE. „Po didelės nervų įtampos, streso atsiradę minimieji simptomai rodo, kad kalbama apie pavojingą odos ir nervų sistemų ligą – juostinę pūslelinę“, – pastebėjo docentė....
Skaityti daugiau
