Šiuo metu H. pylori teigiamą opaligę rekomenduojama gydyti trijų vaistų deriniu, iš kurių du – antibiotikai, o vienas – protonų siurblio inhibitorius (PSI) arba ranitidino bismuto citratas. Nurodoma, kad tokio gydymo veiksmingumas siekia net 90 proc. Nors įrodyta, kad dauguma opų, nepaisant H. pylori infekcijos, užgyja gydant vien tik rūgšties sekreciją slopinančiais vaistais (PSI ar H2 inhibitoriais), tačiau šis gydymas neapsaugo nuo opaligės recidyvų.
Pirmaeilis gydymo būdas, patvirtintas Mastrichto susitarime, yra:
PSI ar ranitidino bismuto citratas + klaritromicinas (500 mg, 2 kartus per parą) + amoksicilinas (1000 mg, 2 kartus per parą). Gydymas trunka ne trumpiau kaip 7 dienas. Metronidazolis nėra įtrauktas į pirmiausia pasirenkamo gydymo rekomendacijas, kadangi dažnai H. pylori šiam preparatui yra rezistentiška.
Esant aktyviai opai, gydymas protonų siurblio inhibitoriais gali būti tęsiamas 2–4 savaites. Galima skirti omeprazolio, 20 mg 2 k./p., esomeprazolio, 20 mg 2 k./p., lansoprazolio, 30 mg 2 k./p., pantoprazolio, 40 mg 2 k./p., ar rabeprazolio, 20 mg 2 k./p. Jei nekomplikuotos dvylikapirštės žarnos opaligės gydymas veiksmingas, ilgalaikis gydymas sekreciją slopinančiais preparatais nėra tikslingas.
Paskaičiuota, kad H. pylori išnaikinimas – pats ekonomiškiausias dvylikapirštės žarnos opaligės gydymo būdas. Per 5 metus recidyvų atsirado tik 5 proc. atvejų.
Pakartotinis gydymas turi remtis persistentinės infekcijos nustatymu, o ne tik simptomais (ar serologija), kurie išlieka teigiami ilgą laiką po infekcijos išnaikinimo. H. pylori infekcijos išnaikinimo veiksmingumas turi būti patvirtinamas atlikus šlapalo kvėpavimo mėginį, praėjus vienam mėnesiui po gydymo nutraukimo (tyrimas gali būti atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis ar net namie), ureazės testą arba histologinį tyrimą.
Nepavykus išnaikinti infekcijos pirmiausia pasirinktinais vaistais, rekomenduojamas keturių vaistų derinys: PSI + bismuto subcitratas (120 mg, 4 kartus per parą) + metronidazolis (500 mg, 3 kartus per parą) + tetraciklinas (500 mg, 4 kartus per parą). Gydymo trukmė – ne mažiau nei 7 dienos.
Jei net ir taikant antros eilės gydymo schemą infekcijos išnaikinti nepavyksta, reikia konsultuotis su gastroenterologu, kartu siekiant nustatyti H. pylori jautrumą antibiotikams.
Ūminiu ligos periodu draudžiama valgyti žalių, nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę. Geriausia valgyti virtą, šutintą arba pertrintą maistą. Tik jokiu būdu ne keptą. Esant nestipriam paūmėjimui, galima kartais pasimėgauti apkeptais, bet nepaskrudintais patiekalais. Negalima valgyti sūraus, labai šalto arba labai karšto maisto. Rekomenduojama valgyti: kruopų ir pertrintas daržovių sriubas, virtą neriebią mėsą, nuluptą žuvį, pieną, grietinėlę, nerūgštų kefyrą, varškę, saikingai – grietinę, skystai išvirtus kiaušinius arba omletą, pertrintas košes, bulves, morkas, burokėlius, keptus arba pertrintus saldžius vaisius bei uogas.
JAV gastroenterologų asociacija kaip papildomas dvylikapirštės žarnos opaligės profilaktikos priemones rekomenduoja:
- dažnai plauti rankas;
- valgyti tik gerai nuplautus maisto produktus;
- gerti tik švarų vandenį iš patikimo šaltinio;
- nevartoti arba minimaliai vartoti NVNU;
- nerūkyti;
- nevartoti alkoholio;
- mažinti kofeino kiekį.
Nurodoma, kad mitybos pobūdis neturi didesnės įtakos dvylikapirštės žarnos opaligės atsiradimui ar recidyvui.
H. pylori infekcija
Prievarčio šarminimas bakterijos veiklos produktais
Genetinis polinkis
Lėtinis gastritas
Gastritas
HCI hipersekrecija
H. pylori migracija į dvylikapirštę žarną
Dvylikapirštės žarnos ląstelių metaplazija
Duodenitas
Dvylikapirštės žarnos opaligė
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiauVirškinimo organų ligos yra viena dažniausių priežasčių, verčiančių ieškoti gydytojo pagalbos ar apsilankyti vaistinėje. Tarp jų svarbią vietą užima vadinamosios acidogeninės, arba su padidėjusiu skrandžio rūgšties išsiskyrimu (hipersekrecija) susijusios ligos. Tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), funkcinė dispepsija. Naujausi tyrimai rodo, kad šių negalavimų eigai svarbią įtaką turi padidėjusi skrandžio sulčių gamyba (hiperprodukcija). ...
Skaityti daugiauH. pylori infekcija diagnozuojama maždaug 20–30 proc. bendros populiacijos ir 50 proc. asmenų, sergančių neopine dispepsija. Esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei, ši infekcija diagnozuojama dar dažniau (apie 90 proc. atvejų). Jei nustatyta skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, sukelta H. pylori infekcijos, mikrobą būtina išnaikinti. Gastroskopijos metu turi būti atliekamas greitas H. pylori nustatymo testas. Jei jis teigiamas, naikinti turi būti pradedama nedelsiant. Moksliniai tyrimai įrodė, kad šių bakterijų išnaikinimas ne tik pakeičia dvylikapirštės žarnos opaligės eigą, bet ir sumažina recidyvų tikimybę. ...
Skaityti daugiauLietuvoje apie 70-80 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra užsikrėtę bakterija Helicobacter pylori. Ši bakterija daugiau kaip 95 proc. atvejų sukelia dvylikapirštės žarnos opaligę ir daugiau kaip 80 proc. - skrandžio opaligę. Kokios dar priežastys, be Helicobacter pylori infekcijos, nulemia opaligės atsiradimą? Kaip ši liga gydoma? Kaip jos išvengti? KMUK Gastroenterologijos klinikos doc. dr. Gediminas KIUDELIS. ...
Skaityti daugiauOpaligė ypatinga tuo, kad ja dažniausiai suserga darbingo amžiaus žmonės. Tie, kurie valgo pusfabrikačius arba sumuštinius, o sriubos lėkštę mieliau išmaino į cigarečių pakelį ir nekreipia dėmesio į pasikartojančius viršutinės pilvo dalies skausmus. Vyrams dvylikapirštės žarnos opų atsiranda 3–4 kartus, o skrandžio – 2–3 kartus dažniau negu moterims. Mokslininkai pastebėjo, kad opa ypač dažnai išsivysto stresą patiriantiems žmonėms....
Skaityti daugiau