){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
2012 m. balandžio 5 dieną Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centro vyr. embriologė Erika Malinauskienė pranešė puikią žinią, kad iš užšaldytų kiaušialąsčių vitrifikcijos būdu pavyko gauti embrionus. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai apvaisinimui naudojamos vitrifikacijos būdu šaldytos kiaušialąstės.
Gydytoja G. Bogdanskienė pabrėžia, kad tai dvigubo sudėtingumo procedūra, kadangi buvo atlikta kartu su TESA, kurios metu aspiracijos būdu imami spermatozoidai tiesiai iš sėklidžių.
Šiandien galima pasidžiaugti, teigia gydytoja, kad net ypatingų problemų turinčios poros, gali susilaukti vaikelio, tai prilygsta stebuklui.
Vitrifikacija tai embrionų ar kiaušialąsčių ypač greitas užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga. Vitrifikacija vyksta dviem etapais. Iš pradžių iš ląstelės yra pašalinamas vanduo, o po to akimirksniu užšaldoma. Šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Tai yra svarbiausias vitrifikacijos pranašumas, nes ledo kristalai gali pažeisti kiaušialąstę.
Gydytoja tikisi, kad ši procedūra atvers didesnes galimybes susilaukti ateityje biologinių vaikų moterims, kurioms reikalinga chemoterapija ar radioterapija dėl vėžio, turi kiaušidžių negalavimą arba jas prarado. Kiaušialąsčių vitrifikacija tai taip pat būdas išsaugoti nepanaudotas kiaušialąstes dirbtinio apvaisinimo metu, kuomet gautų kiaušialąsčių skaičius yra didelis, o spermatozoidų jas apvaisinti nepakanka. Tačiau priežastys atlikti kiaušialąsčių šaldymą nebūtinai turi būti medicininės.
Šiuolaikinė moteris dažniausiai suteikia pirmenybę karjerai, o juk su kiekvienais metais amžius didėja, to pasekoje galimybė sveikam nėštumui mažėja. Todėl moteris gali saugumo sumetimais užšaldyti savo kiaušialąstes ir panaudoti jas vėliau.
Gyd. Gražina Bogdanskienė yra nevaisingumo gydymo pradininkė Baltijos šalyse. Tai prasidėjo 1993 metų balandį. Tą mėnesį Lietuvoje gydytos ir parengtos 4 lietuvių poros pirmą kartą nuvyko dirbtiniam apvaisinimui į Londoną. Gyd. Gražina Bogdanskienė su džiugesiu prisimena, kai jos dėka 1994m. po dirbtinio apvaisinimo procedūros gimė pirmosios šalies dvynukės, o dabar sėkmė ir vėl aplankė jos vadovaujamą Vaisingumo Centrą.
Kontaktinis asmuo:
Kristina Strigo
Direktorės pavaduotoja
UAB "Vaisingumo Centras"
Tel.: +37069829264
[eml="mailto:kristina@vaisingumocentras.lt"eml]kristina@vaisingumocentras.lt[/a]
Šiuo metu šalyje kas šešta pora negali susilaukti kūdikio. Demografai teigia, kad po penkiolikos metų ši problema kamuos kas trečią porą. Vis dar klaidingai įsivaizduojama, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje – tai kažkokios dirbtinos mikrobiologų manipuliacijos. Taciau tai tik viena iš gausybės procedūrų, kurias medikai gali pasiūlyti vaikučio negalinčiai susilaukti porai. Su Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja akušere-ginekologe Odeta Gabrėnaite-Kazlauskiene kalbamės apie nevaisingumo didėjimo priežastis....
Skaityti daugiauBirželis yra paskelbtas pasauliniu nevaisingumo mėnesiu (World Infertility Month (WIM)). Tai Amerikos nevaisingumo asociacijos iniciatyva, vėliau tapusi tarptautiniu judėjimu, kurio tikslas – informuoti visuomenę bei atkreipti dėmesį į vaisingumo problemas. Pasaulinis nevaisingumo mėnuo minimas kasmet. Renginiuose dalyvauja pacientų ir specialistų organizacijos iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių. WIM siekia, kad nyktų barjerai tarp kenčiančių dėl nevaisingumo ir galinčių jiems padėti specialistų, siekia, kad suvienijus šias jėgas didėtų suvokimas, jog nevaisingumas – liga, kurią galima sėkmingai gydyti. Renginius remia ir farmacijos pramonė, gaminanti vaistus nuo šios ligos. 2004 metų WIM pagrindinis rėmėjas – kompanija “Organon”. 2004 metų tema – “Kalbėkime mūsų kalba”. 2004 balandžio 16 d., siekdami tokių pat tikslų, savo pastangas suvienijo ir Lietuvos pacientai bei gydytojai: Nevaisingų šeimų bendrija, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija ir gyd. G. Bogdanskienės Dirbtinio apvaisinimo ir ginekologijos klinika. ...
Skaityti daugiauPirmą kartą Lietuvoje po kiaušialąsčių vitrifikacijos (greito užšaldymo), Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centre atlikus ICSI+TESA procedūrą, gauti embrionai!...
Skaityti daugiauNe visos meilės istorijos baigiasi laimingai. Kartais jos nepalieka širdyje randų, bet negerų ligų ima ir nepagaili. Kaip ir nesantarvės namie: kuris užkrėtė? nuo ko? kodėl? Negydomos visos be išimties lytiškai plintančios ligos yra pavojingos sveikatai, kartais – ir gyvybei. Todėl būtina šių ligų prevencija, infekcijų plitimo sustabdymas, o ypač svarbu šias ligas laiku diagnozuoti. Tuo tikslu į pagalbą pasitelkiami moderniausi tyrimai. ...
Skaityti daugiau„Laimingiausia pasaulyje mama“, – šypsodamasi prisistato simpatiška moteris. Sunku patikėti, kad prieš kelerius metus ši švytinti 37-erių metų juodaplaukė jautėsi nelaimingiausia moteris planetoje. Dar sunkiau įsivaizduoti, iš kur ši nedidukė pleputė sėmė ištisus šulinius kantrybės......
Skaityti daugiauKrioišlaikymas (angl. cryopreservation) yra užšaldytų audinių ir ląstelių išlaikymas ilgą laiką, siekiant juos panaudoti ateityje. Panaudojus šiuolaikines technologijas, įmanoma užšaldyti pavienes ląsteles (pvz., spermatozoidus, kiaušialąstes ir embrionus), nedidelius audinio gabalėlius (pvz., sėklidės ar kiaušidės audinys) ar organus. Krioišlaikymas dažniausiai naudojamas transplantologijoje (organų ir audinių užšaldymas), taikant nevaisingumo gydymo technologijas (spermatozoidų, kiaušialąsčių, embrionų, sėklidės ar kiaušidės audinio užšaldymas), kuriant įvairius audinių bankus. Gydant nevaisingumą, dažniausiai šaldomi vadinamieji „pertekliniai“ embrionai, kuriuos pora norėtų panaudoti ateityje. ...
Skaityti daugiau
