Pavojus gali būti mirtinas
Nors tikslus sergančiųjų lytiškai plintančiomis infekcinėmis ligomis skaičius nėra žinomas, manoma, kad pasaulyje kasmet jomis užsikrečia 333 mln. žmonių. O šių ligų komplikacijos gali būti labai rimtos. Moterims tai gali būti spontaninių persileidimų, negimdinių nėštumų priežastis, gali sukelti mažojo dubens organų ir gimdos uždegimus, gimdos kaklelio vėžį ir kt. Vyrams negydomos šios ligos dažnai baigiasi nevaisingumu, sąnarių, šlaplės uždegimais.
{banner-24}
Pasaulyje labai paplitusios tokios ligos, kaip gonorėja, chlamidiozė, sifilis, bei virusų sukeltos ligos – genitalijų karpos, pūslelinė. Tiesa, kaip sako gydytojas urologas Antanas Balvočius, anksčiau tokia baisi sifilio diagnozė turėtų ne taip išgąsdinti, nes liga, jeigu laiku kreipiamasi ir laiku diagnozuojama, yra lengvai išgydoma.
Visiškai išgydomos ir chlamidiozė ar gonorėja. Suvaldomos ir pristabdomos ŽIV, pūslelinė ir genitalijų karpos.
„Tačiau jeigu nekreipsime dėmesio, liga taps lėtinė. Tiesa, svarbu ir tai, kad net lėtinę formą vieni jaučia, kiti visiškai ne. Tad žmogus, nieko nežinodamas, jeigu yra socialiai aktyvus, tokias ligas platina“, – pastebi gyd. A. Balvočius.
Vienintelis patikimas tyrimas
Taigi, norint išsiaiškinti, ar neplanuota meilės naktis nepaliko nemalonių pasekmių, būtina išsitirti. „Ir tam yra patikimas šiuolaikinis tyrimas – polimerazės grandininė reakcija (PGR), kuri nustato sukėlėjus panaudojant genetinę infekcijos medžiagą, – sako gydytojas A. Balvočius.– Mano praktikoje tai yra kol kas vienintelis patikimas tyrimų metodas.“
Modernius tyrimus molekulinės biologijos metodu galima atlikti „Sorpo“ laboratorijoje, mikroorganizmai čia nustatomi DNR lygiu – labai tiksliai. „Sorpo“ direktorė mokslui dr. Giedrė Stoškienė pabrėžia dar vieną tyrimo privalumą – jis yra jautrus ir greitas, o diagnozuojant ligas tai yra labai svarbu.
Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) esmė ta, kad ieškomas ligą sukeliančio mikroorganizmo DNR fragmentas per keletą valandų padauginamas kelis milijonus kartų, atskiriamas nuo kitų reakcijos komponentų, nudažomas, identifikuojamas ir dokumentuojamas. Jo išskirtinumas tas, kad nustatomas pats sukėlėjas, o ne organizmo atsakas į jį, ligą galima susekti pačioje pradžioje. Labai svarbus ir didelis metodo jautrumas – užtenka net mažo sukėlėjo kiekio, kad būtų galima jį nustatyti.
„Be to, jeigu reikia nustatyti kelias infekcijas, tai nereiškia kad kiekvienai jų mėginį reikia imti atskirai. Iš vieno mėginio tiriama tiek infekcijų, kiek reikia, – sako dr. Giedrė Stoškienė.
Tyrimai atliekami per 2–3 dienas. Jei reikia, pacientas atsakymą gauna ir skubiau.
„Sorpo“ medicinos tyrimų laboratorijoje šiuo metodu nustatoma 10 lytiškai plintančių bakterijų ir virusų. Visi šie infekcijų sukėlėjai (išskyrus Trichomonas vaginalis) gyvena šeimininko ląstelėje arba glaudžiai sukibę su ja (mikoplazmos). Todėl pati tinkamiausia tyrimui medžiaga moterims – gimdos kaklelio epitelio nuograndos, vyrams – „pirmos porcijos“ rytinis šlapimas ir nuograndos iš šlaplės. Tiriamojoje medžiagoje būtinai turi būti epitelio ląstelių. Išsamus nustatomų infekcinių ligų sąrašas yra pateiktas svetainėje sorpo.lt.
„Norintieji išsitirti gali ateiti su gydytojo siuntimu arba asmeniškai. Tyrimus atliekame ir anonimiškai, mums nėra būtina žinoti paciento vardo, pavardės ir kitų duomenų,“ – pastebi dr. Giedrė Stoškienė.
Išsitirti „Sorpo“ laboratorijoje greitai bus galima net neišėjus iš namų. Tai ypač populiaru Estijoje. Pacientams pakanka paštu išsiųsti mėginį ir internetu netrukus gali skaityti tyrimų rezultatus. Smagiausia, žinoma, ten rasti žodelį „neigiamas“.
Daugiau informacijos www.sorpo.lt
Šiuo metu šalyje kas šešta pora negali susilaukti kūdikio. Demografai teigia, kad po penkiolikos metų ši problema kamuos kas trečią porą. Vis dar klaidingai įsivaizduojama, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje – tai kažkokios dirbtinos mikrobiologų manipuliacijos. Taciau tai tik viena iš gausybės procedūrų, kurias medikai gali pasiūlyti vaikučio negalinčiai susilaukti porai. Su Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja akušere-ginekologe Odeta Gabrėnaite-Kazlauskiene kalbamės apie nevaisingumo didėjimo priežastis....
Skaityti daugiauBirželis yra paskelbtas pasauliniu nevaisingumo mėnesiu (World Infertility Month (WIM)). Tai Amerikos nevaisingumo asociacijos iniciatyva, vėliau tapusi tarptautiniu judėjimu, kurio tikslas – informuoti visuomenę bei atkreipti dėmesį į vaisingumo problemas. Pasaulinis nevaisingumo mėnuo minimas kasmet. Renginiuose dalyvauja pacientų ir specialistų organizacijos iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių. WIM siekia, kad nyktų barjerai tarp kenčiančių dėl nevaisingumo ir galinčių jiems padėti specialistų, siekia, kad suvienijus šias jėgas didėtų suvokimas, jog nevaisingumas – liga, kurią galima sėkmingai gydyti. Renginius remia ir farmacijos pramonė, gaminanti vaistus nuo šios ligos. 2004 metų WIM pagrindinis rėmėjas – kompanija “Organon”. 2004 metų tema – “Kalbėkime mūsų kalba”. 2004 balandžio 16 d., siekdami tokių pat tikslų, savo pastangas suvienijo ir Lietuvos pacientai bei gydytojai: Nevaisingų šeimų bendrija, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija ir gyd. G. Bogdanskienės Dirbtinio apvaisinimo ir ginekologijos klinika. ...
Skaityti daugiauPirmą kartą Lietuvoje po kiaušialąsčių vitrifikacijos (greito užšaldymo), Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centre atlikus ICSI+TESA procedūrą, gauti embrionai!...
Skaityti daugiauNe visos meilės istorijos baigiasi laimingai. Kartais jos nepalieka širdyje randų, bet negerų ligų ima ir nepagaili. Kaip ir nesantarvės namie: kuris užkrėtė? nuo ko? kodėl? Negydomos visos be išimties lytiškai plintančios ligos yra pavojingos sveikatai, kartais – ir gyvybei. Todėl būtina šių ligų prevencija, infekcijų plitimo sustabdymas, o ypač svarbu šias ligas laiku diagnozuoti. Tuo tikslu į pagalbą pasitelkiami moderniausi tyrimai. ...
Skaityti daugiau„Laimingiausia pasaulyje mama“, – šypsodamasi prisistato simpatiška moteris. Sunku patikėti, kad prieš kelerius metus ši švytinti 37-erių metų juodaplaukė jautėsi nelaimingiausia moteris planetoje. Dar sunkiau įsivaizduoti, iš kur ši nedidukė pleputė sėmė ištisus šulinius kantrybės......
Skaityti daugiauKrioišlaikymas (angl. cryopreservation) yra užšaldytų audinių ir ląstelių išlaikymas ilgą laiką, siekiant juos panaudoti ateityje. Panaudojus šiuolaikines technologijas, įmanoma užšaldyti pavienes ląsteles (pvz., spermatozoidus, kiaušialąstes ir embrionus), nedidelius audinio gabalėlius (pvz., sėklidės ar kiaušidės audinys) ar organus. Krioišlaikymas dažniausiai naudojamas transplantologijoje (organų ir audinių užšaldymas), taikant nevaisingumo gydymo technologijas (spermatozoidų, kiaušialąsčių, embrionų, sėklidės ar kiaušidės audinio užšaldymas), kuriant įvairius audinių bankus. Gydant nevaisingumą, dažniausiai šaldomi vadinamieji „pertekliniai“ embrionai, kuriuos pora norėtų panaudoti ateityje. ...
Skaityti daugiau