){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Iš pradžių mano vyras knarkdavo tik labai pavargęs. Užtekdavo jį pabaksnoti, ir jis nurimdavo. Vėliau knarkimas stiprėjo ir vis labiau trukdė miegoti. Jaučiausi nuolat pavargusi, suirzusi. Mūsų santykiai vis blogėjo, kol galiausiai meilė virto nesibaigiančiais konfliktais ir neapykanta“, – guodžiasi viena mūsų skaitytoja.
Prof. G. Varonecko teigimu, nebeapsikęsdami knarkimo žmonės vis dažniau ieško kvalifikuotos pagalbos. Seniau medikai buvo bejėgiai, tačiau dabar jau yra specializuotų centrų, gydančių knarkimą ir kitus miego sutrikimus.
Daugumai knarkimas nedaro jokios žalos. Tačiau kai kuriems tai gali būti rimtos ligos (miego apnėjos ar viršutinių kvėpavimo takų rezistentiškumo) simptomas. Miego apnėja – dažniausia knarkiančiųjų palydovė. Apnėjos kamuojamam žmogui nuo kelių sekundžių iki kelių minučių sustoja kvėpavimas. Tuo galite įsitikinti klausydami knarkiančiojo. Jis staiga nutyla. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys, miegantysis trumpam nubunda ir po apnėjos pauzės eina gilus įkvėpimas. Ilgainiui kvėpavimo pauzės dažnėja ir gali kartotis iki trijų šimtų kartų per naktį. Sudėjus visus apnėjos epizodus paaiškėja, kad kartais miegantysis nekvėpuodamas išbūna nuo poros iki keturių valandų.
Knarkimas atsiranda dėl padidėjusio oro pasipriešinimo kvėpavimo takuose. Miegant atsipalaiduoja viso organizmo raumenys. Ne išimtis ir minkštojo gomurio, liežuvio raumenynas. Dėl sumažėjusio minkštojo gomurio raumenų tonuso jie užkrenta ant kvėpavimo takų ir trukdo orui praeiti. Alkoholis, migdomieji ar raminamieji vaistai, vartojami prieš miegą, dar labiau padidina raumenų atsipalaidavimą ir skatina kvėpavimo sustojimus. Vyrai dažniau knarkia dėl kvėpavimo takų anatomijos ypatybių.
Knarkimo priežastis galima suskirstyti. Tai:
• Individualios anatomijos ypatybės: išbujoję apie kvėpavimo takus esantys minkštieji audiniai, iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai, didelis liežuvis, siauri viršutiniai kvėpavimo takai, padidėjusios nosies kriauklės.
• Provokuojantys veiksniai: nutukimas, vaistų ir alkoholio vartojimas, amžius, lytis.
Pastebėta, kad obstrukcine miego apnėja dažniausiai suserga nutukę vyrai. Moteris (iki menopauzės) nuo šios ligos apsaugo tam tikri hormonai ir kitokia nei vyrų gerklės anatomija. Vyresniame amžiuje šios ligos paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų mažėja, tačiau neišnyksta.
Organizmas be deguonies gali išbūti tik dvi tris minutes. Ilgesnis deguonies trūkumas sukelia nebeišnykstančius pakitimus. Todėl vis dažnėjantys apnėjos epizodai labai neigiamai veikia knarkiančiojo sveikatą. Kraujyje mažėja deguonies įsotinimas, dėl to sunkėja širdies darbas, kyla kraujospūdis, trinka centrinės nervų sistemos ir kitų organų veikla. Kartais pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, kurie gali būti net staigios mirties priežastis. Pasak prof. G. Veronecko, sergantis miego apnėja visą dieną jaučiasi pavargęs, sutrinka jo fizinė ir protinė veikla, asmeninis gyvenimas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, apie du penkis kartus dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.
· pabunda pavargę, neišsimiegoję
· būna blogos nuotaikos, irzlūs
· sunkiai susikoncentruoja, atsiranda problemų darbe
· silpnėja atmintis, dažniau vystosi depresija
· kamuoja lytinės veiklos sutrikimai
· blogėja gyvenimo kokybė,
Šios problemos gali atsirasti staiga ir trumpam arba kamuoti žmogų nuolatos. Ligonis gali nepastebėti šių simptomų arba nekreipti į juos dėmesio, tačiau šeimos nariai ar bendradarbiai greitai pastebi nuotaikos, elgesio pokyčius ir paskatina kreiptis į gydytojus.
Jeigu nėra rimtesnių kvėpavimo sutrikimų, didžiajai daliai žmonių knarkimas nekelia jokios grėsmės. Pasak prof. G. Varonecko, pirmiausia kiekvieną knarkiantįjį reiktų ištirti miego laboratorijoje ir išsiaiškinti, kokią įtaką jo organizmui daro knarkimas ir ar nėra miego apnėjos epizodų. Taip pat reikalinga nosies–ausų–gerklės gydytojo apžiūra, nes penkiasdešimt procentų knarkiančiųjų serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis (iškrypusios pertvaros, polipozė).
Knarkimas – sėkmingai gydoma ir išgydoma liga. Knarkimas gydomas teigiamo slėgio oro kaukėmis, burnos įtaisais ar pritvirtinant prie nugaros teniso kamuoliuką. Pritvirtinus kamuoliuką, žmogus negulės ant nugaros, todėl ir neknarks.
Tiems, kuriems nepadeda konservatyvus gydymas, taikomas chirurginis.
Dažna nuovargio ir blogo miego priežastis – nepatogi lova. Todėl pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą čiužinį. Nepatogiai gulėdami dažniau vartomės. Norėdami apsiversti ant kito šono, prabundame iš gilaus miego fazės. Kai tai kartojasi labai dažnai, žmogus jaučiasi pavargęs ir neišsimiegojęs. Kai čiužinys patogus, ne tik rečiau vartysis knarkiantysis, bet ir jūs giliai bei patogiai miegodami negirdėsite šalia jo knarkimo.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę