Maras (A20)

Priklauso karantininėms infekcijoms.
I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Yersinia pestis, gramneigiamoji lazdelė, neatspari aukštai temperatūrai ir cheminėms medžiagoms, priklauso Enterobacteriaceae šeimai.
2. Epidemiologija:
gamtoje užkrato šaltinis yra graužikai (žiurkės, starai, tarabaganai, pelės); žmonės užsikrečia šiais būdais:
pernašos (transmisiniu), įkandus graužikų blusai;
sąlyčio (kontaktiniu), per atviras žaizdas nuo graužikų ir lavonų;
maisto (alimentiniu), valgant užkrėstą maistą;
oro (aerogeniniu), nuo sergančiojo plaučių maru;
imlumas visuotinis;
persirgus lieka ilgalaikis imunitetas.
Įtarus marą, reikia skubiai pranešti Visuomenės sveikatos centrui ir elgtis kaip labai pavojingos infekcijos atveju (žr. 29 psl.).
3. Klinika:

inkubacinis laikotarpis – 3–6 dienos, rečiau 8–10 dienų; pradžia staigi, karščiuojama (39–41 °C); šaltkrėtis, cianozė;
būdingas su balta lyg kreida, stora apnaša liežuvis;
galvos ir raumenų skausmas;
tachikardija, hipotonija;
veido bruožai aštrūs, akys hiperemiškos, su siaubo išraiška (facies pestica);
sujaudinimas, kliedėjimas.
Buboninė forma:
padidėję sritiniai limfmazgiai, priklauso nuo blusos įkandimo ar žaizdos
vietos
(dažniausiai kirkšnių);
limfmazgiai sudaro skausmingus konglomeratus, oda virš limfmazgių infiltruota,
skausminga, violetinė, po 4–6 dienų bubonas pratrūksta, susiformuoja
fistulė, pro ją
sunkiasi pūliai, ilgai neužgyja.
Odos forma:
blusos įkandimo vietoje susidaro pustulė su hemoraginiu turiniu, aplink oda patinsta ir parausta;
sprogus pustulei, susidaro juodas šašas; dažnai padidėja ir sritiniai limfmazgiai –
odos – buboninė forma.

Plaučių forma:
pirminė – užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo sergančiojo plaučių maru;
antrinė – metastazinė, kai sergama odos, bubonine ar sepsine forma;
vargina kosulys, dusulys, skrepliuojama hemoraginiais skrepliais;
karščiavimas, intoksikacija;
po 3–5 dienų dauguma ligonių miršta.

Sepsinė forma:
pirminė arba antrinė;
sutrinka sąmonė;
hemoraginis bėrimas, hematurija;
vemiama krauju;
po 3–4 dienų – mirtis.
Žarnų forma:
būna retai: intoksikacija, vėmimas, viduriavimas su krauju ir gleivėmis, mirtis po kelių ndienų.
4. Diagnozę pagrindžia:
sukėlėjo nustatymas bubonų turinyje, skrepliuose, išmatose, vėmaluose,
kraujyje (mikroskopija
ir bakteriologinis tyrimas);
teigiamos serologinės netiesioginės hemagliutinacijos ir komplemento jungties reakcijos,
poriniuose serumuose nustačius titro didėjimą;
maro sukėlėjo antigeno radimas autopsinėje medžiagoje, atlikus termoprecipitacijos
reakciją.
5. Diagnozės formulavimas:
Pestis, f. gravis (mitis, levis).

II. Gydymas:
1. Ligoniai izoliuojami griežto režimo palatose – karantine: atskiros patalpos sergantiesiems plaučių ir bubonine formomis; atskirose patalpose izoliuojami ir stebimi su
ligoniu bendravę asmenys 6 dienas, jiems skiriama greitoji chemoprofilaktika tetraciklinu arba chloramfenikoliu ar trimetoprimu – sulfametoksazoliu.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) streptomicino po 1,0 g švirkščiama į raumenis 2 kartus per parą; gali būti kartu švirkščiama į raumenis ar į veną gentamicino (1 mg/kg per parą kas 8 val.); arba alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) tetraciklino gerti po 0,5 g kas 6 val.;
c) galima skirti chloramfenikolio gerti ar į veną 12,5 mg/kg per parą kas 6 val.;
d) kai sunki sepsinė forma, iš karto skiriami 2 antibiotikai, tada streptomicino dozę galima sumažinti per pusę arba ketvirtadaliu; antibiotikų gydymo kurso trukmė – ne mažiau kaip 7–10 dienų ir dar 3 dienas kritus
temperatūrai. Gydymą reikia pradėti antibiotikais į veną, būklei pagerėjus, galima skirti antibiotikų gerti.
4. Patogenezinis gydymas:
a) intoksikacijai mažinti į veną lašinama elektrolitų ir koloidinių tirpalų;
b) skiriama diuretikų (manitolio, furozemido).
5. Simptominis gydymas:
a) supūliavę bubonai tvarkomi chirurgiškai;
b) skausmui malšinti skiriama nenarkotinių analgetikų. Imunoprofilaktika – keliautojai į endemines vietoves ar ten gyvenantieji skiepijami užmuštąja maro sukėlėjo vakcina arba gyvąja susilpnintų bakterijų vakcina (susidaro 6 mėn. trukmės imunitetas).

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė