I. 1. Etiologija:
sukėlėjai – Campylobacter genties bakterijos (13 rūšių): C.jejuni, C.fetus, subspecies fetus, C.coli, C.laridis ir kt., gramneigiamosios, priklauso Vibrionaceae šeimai; būdinga genties rūšis – C.jejuni ir C.fetus.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantys gyvuliai (galvijai, avys, ožkos, kiaulės), naminiai ir laukiniai gyvūnai (katės, šunys, žiurkėnai, paukščiai); užsikrėtimo būdas – maisto (alimentinis): valgant maisto produktus (pieną, paukštieną, kiaušinius, žalią mėsą), užterštus sukėlėjais, geriant vandenį bei sąlyčio – buitinis; imunitetas trumpalaikis. Tarp homoseksualių žmonių plinta C.fenneliae (pro burną ar išangę).
3. Klinika:
a) C.fetus sukelia septicemiją, kuriai būdingas pūlingas meningitas ir meningoencefalitas, abortas, endokarditas, tromboflebitas; retai – enterokolitas; pavojinga nėštumo laikotarpiu, gali sukelti naujagimių infekcijas: meningitus ar endokarditus.
b) C.jejuni sukelia ūminį enterokolitą, gastroenteritą (A04.5): silpnumas, galvos skausmas, mialgija, artralgija ir karščiavimas prodrominiu laikotarpiu;
pilvo skausmas;
viduriavimas vandeningomis išmatomis 3–6–8 kartus per parą, po 2–3 dienų pasirodo šviežio kraujo išmatose;
reaktyvusis artritas, praėjus 1–2 savaitėms po viduriavimo;
galimas Guillain‘o-Barre sindromas (uždegiminė demielinizuojamoji poliradikuloneuropatlja);
gydoma liga trunka 5–8 d., negydoma gali įsisenėti.
4. Diagnozę pagrindžia:
a) C.fetus sukeltų ligų – sukėlėjo išauginimas iš kraujo ar pūlių;
b) C.jejuni sukeltų ligų – iš išmatų išaugusios bakterijos (bakteriologinis tyrimas);
bakterioskopijos metu Gramo būdu dažytuose išmatų tepinėliuose matomos tipiškos formos lazdelės;
mikroskopuojant tamsiame lauke ir fazinio kontrasto mikroskopu matomos judančios kampilobakterijos;
savitųjų IgM antikūnų nustatymas imunofermentine reakcija, latekso agliutinacijos reakcija ir kt.
5. Diagnozės formulavimas:
Campylobacteriosis: enterocolitis acuta, forma levis (mitis, gravis). Pagrindžia: klinika, epidemiologija ir bakteriologinis tyrimas: C.jejuni.
II. Gydymas:
1. Dieta ir režimas, atsižvelgiantį ligos pobūdį.
2. C.fetus sukeltų ligų etiotropinis gydymas:
a) labai veiksmingas gentamicinas; vartojami ir kiti aminoglikozidai kartu su ampicilinu įprastomis dozėmis;
b) arba karbapenemo po 500 mg – 1000 mg į veną 2 kartus per parą.
Gydymo kursas – 5–10 dienų.
3. C.jejuni sukeltų ligų gydymas:
a) kai enterokolito eiga lengva, antibiotikų nereikia;
b) sunkiam enterokolitui gydyti skiriama eritromicino gerti po 0,5 g 4 kartus per parą arba švirkščiama į veną po 1,0 g 2 kartus per parą;
c) tinka aminoglikozidai, doksiciklinas, amoksicilinas įprastomis dozėmis.
4. Patogenezinis gydymas taikomas, atsižvelgiant į ligos pobūdį.
5. Simptominis gydymas – nenarkotiniai analgetikai, antispazmotikai.