Juostinė pūslelinė priskiriama virusinių dermatozių grupei. Ši liga pažeidžia nervus, odą, gleivines, ligai būdingas stiprus varginantis skausmas bei smulkus bėrimas. Pūslytės išsidėsto pagal nervo eigą (iš čia ir kilo ligos pavadinimas). Kaip ir kitos virusinės ligos, pūslelinė prasideda 3-5 dienų prodromu. Tuomet pasireiškia skausmas, odos perštėjimas. Gali varginti bendras negalavimas: galvos skausmas, silpnumas, nedidelis karščiavimas. Atsiradus bėrimui, kartu atsiranda ir stiprūs skausmai išilgai pažeisto nervo. Dažniausiai būna pažeisti tarpšonkauliniai nervai, tačiau gali būti pažeidžiama ir veido sritis, galūnės. Paprastai pažeidžiama viena kūno pusė. Skaudama vieta parausta, atsiranda grupė pūslyčių, pripildytų skaidraus turinio. Po 3-4 dienų pūslelių turinys drumstėja, jų centras įdumba. Dar vėliau pūslelės pratrūksta, jų vietoje lieka žaizdelės, apsitraukiančios šašeliu. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti pūlingas. Išplitusi juostinė pūslelinė gali būti panaši į vėjaraupius, ypač ligoniams, kurių imunitetas nepakankamas.
Pajutus pirmuosius pojūčius (perštėjimą, odos niežėjimą, ypač apie šonkaulių sritį) ar bent jau atsiradus pirmiesiems bėrimams, būtina iš karto kreiptis į gydytoją. Labai svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti tinkamomis vaisto dozėmis. Šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Taip galima išvengti didesnio bėrimo, stipresnių ligos simptomų, ilgesnio sirgimo bei ligos komplikacijų. Negydoma liga gali trukti 1-2 savaites ar ilgiau.
Svarbu netepti odos įvairiais tepalais nuo uždegimo, nes dažnai klaidingai galvojama, kad tai patempimas ar nervo uždegimas. Šie tepalai ne tik nebus veiksmingi - liga paūmėja ir atsiranda pūlinio proceso grėsmė.
Būtina laikytis higienos taisyklių. Negalima pažeistų vietų trinti. Negalima lankyti baseino, pirčių, maudytis vonioje. Stengtis neperšalti, užtikrinti gerą darbo ir poilsio režimą, pasirūpinti visaverte mityba. Galima vartoti vitaminų preparatų. Negalima, kad pūslelių turinio patektų ant kito žmogaus odos, gleivinių. Pasikasius perštinčią vietą, negalima liesti gleivinių, pavyzdžiui, trinti akių.
Kaip minėta, būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, vos tik pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams. Liga gydoma antivirusiniais preparatais, tiesiogiai veikiančiais sukėlėją. Acikloviras vis dar vienas populiariausių preparatų nuo Herpes virusų sukeltų ligų. Tačiau juostinės pūslelinės sukėlėjas šiam preparatui mažiau jautrus nei lūpų ar lytinių organų pūslelinę sukeliantys virusai, dėl to preparato dozė turi būti didesnė. Šiuo metu yra veiksmingesnis vaistas juostinei pūslelinei gydyti - Brivumen (veiklioji medžiaga - brivudinas). Šis vaistas slopina viruso replikaciją ir taip padeda greičiau pasveikti. Brivumenas apytikriai nuo 200 iki 1000 kartų stipriau nei kiti panašaus poveikio preparatai slopina viruso dauginimąsi. Kai virusas sparčiai dauginasi, vaisto poveikis pasireiškia labai greitai, 50 proc. viruso dauginimosi slopinimas, išgėrus vaisto, pasiekiamas po valandos. Tai dar viena priežastis, dėl ko gydytis reikia pradėti kuo anksčiau. Liga gydoma vieną savaitę. Brivumenas šiuo metu laikomas efektyviausiu preparatu juostinei pūslelinei gydyti. Vaisto nereikėtų vartoti esant padidėjusiam jautrumui veikliajai medžiagai ir tuomet, kai bėrimas jau pasidengęs šašu. Nerekomenduojama įprastinėmis dozėmis šio vaisto skirti asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, gydomiems chemoterapiniais vaistais.
Juostinės pūslelinės komplikacijos:
• poherpetinė neuralgija. Tai būklė, kai skausmas išlieka keletą mėnesių ar net metų po ūminio juostinės pūslelinės epizodo
• akių pažeidimai, jei liga buvo apėmusi akis
• procesui išplitus į nugaros smegenų priekinius ragus, pasireiškia į poliomielitą panašių judesių sutrikimų
• gali būti infekcinio proceso generalizacija, pasireiškianti išplitusiu odos bėrimu, vidaus organų uždegimo sukeltais pakitimais: miozitu, mielitu, pneumonija. Ši forma gali pasireikšti esant imunodeficitinėms būklėms, pvz., sergant AIDS
Pajutus pirmuosius pojūčius (perštėjimą, odos niežėjimą, ypač apie šonkaulių sritį) ar bent jau atsiradus pirmiesiems bėrimams, būtina iš karto kreiptis į gydytoją. Labai svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti tinkamomis vaisto dozėmis. Šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Taip galima išvengti didesnio bėrimo, stipresnių ligos simptomų, ilgesnio sirgimo bei ligos komplikacijų. Negydoma liga gali trukti 1-2 savaites ar ilgiau.
Svarbu netepti odos įvairiais tepalais nuo uždegimo, nes dažnai klaidingai galvojama, kad tai patempimas ar nervo uždegimas. Šie tepalai ne tik nebus veiksmingi - liga paūmėja ir atsiranda pūlinio proceso grėsmė.
Būtina laikytis higienos taisyklių. Negalima pažeistų vietų trinti. Negalima lankyti baseino, pirčių, maudytis vonioje. Stengtis neperšalti, užtikrinti gerą darbo ir poilsio režimą, pasirūpinti visaverte mityba. Galima vartoti vitaminų preparatų. Negalima, kad pūslelių turinio patektų ant kito žmogaus odos, gleivinių. Pasikasius perštinčią vietą, negalima liesti gleivinių, pavyzdžiui, trinti akių.
Kaip minėta, būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, vos tik pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams. Liga gydoma antivirusiniais preparatais, tiesiogiai veikiančiais sukėlėją. Acikloviras vis dar vienas populiariausių preparatų nuo Herpes virusų sukeltų ligų. Tačiau juostinės pūslelinės sukėlėjas šiam preparatui mažiau jautrus nei lūpų ar lytinių organų pūslelinę sukeliantys virusai, dėl to preparato dozė turi būti didesnė. Šiuo metu yra veiksmingesnis vaistas juostinei pūslelinei gydyti - Brivumen (veiklioji medžiaga - brivudinas). Šis vaistas slopina viruso replikaciją ir taip padeda greičiau pasveikti. Brivumenas apytikriai nuo 200 iki 1000 kartų stipriau nei kiti panašaus poveikio preparatai slopina viruso dauginimąsi. Kai virusas sparčiai dauginasi, vaisto poveikis pasireiškia labai greitai, 50 proc. viruso dauginimosi slopinimas, išgėrus vaisto, pasiekiamas po valandos. Tai dar viena priežastis, dėl ko gydytis reikia pradėti kuo anksčiau. Liga gydoma vieną savaitę. Brivumenas šiuo metu laikomas efektyviausiu preparatu juostinei pūslelinei gydyti. Vaisto nereikėtų vartoti esant padidėjusiam jautrumui veikliajai medžiagai ir tuomet, kai bėrimas jau pasidengęs šašu. Nerekomenduojama įprastinėmis dozėmis šio vaisto skirti asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, gydomiems chemoterapiniais vaistais.
Juostinės pūslelinės komplikacijos:
• poherpetinė neuralgija. Tai būklė, kai skausmas išlieka keletą mėnesių ar net metų po ūminio juostinės pūslelinės epizodo
• akių pažeidimai, jei liga buvo apėmusi akis
• procesui išplitus į nugaros smegenų priekinius ragus, pasireiškia į poliomielitą panašių judesių sutrikimų
• gali būti infekcinio proceso generalizacija, pasireiškianti išplitusiu odos bėrimu, vidaus organų uždegimo sukeltais pakitimais: miozitu, mielitu, pneumonija. Ši forma gali pasireikšti esant imunodeficitinėms būklėms, pvz., sergant AIDS
Juostinę pūslelinę sukelia vėjaraupių virusas. Ligos atsiradimą lemia tiek natūralus, tiek vidinių bei išorinių aplinkos veiksnių sukeltas imuniteto susilpnėjimas. Apie šią ligą kalbamės su gydytoju dermatologu Redžinaldu Narbutu....
Skaityti daugiau