Gripas (J 10*, J11**)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – trys gripo virusai: Influenzavirus A, B ir C, turintys RNR,
priklauso Orthomyxoviridae šeimai:
A virusas – žmonių, gyvūnų ir paukščių gripo A virusas;
B virusas – žmonių gripo B virusas;
C virusas – žmonių ir kiaulių C virusas.
Žmonių gripo A virusai sukelia epidemijas ir pandemijas. Gripo B virusai rečiau sukelia gripo epidemijas, C virusai sukelia tik pavienius susirgimus.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – ligonis (iki 5–10 ligos dienos) ir virusų nešiotojas; virusas plinta lašiniu būdu per orą; galimas buitinis sąlytinis užsikrėtimo būdas;
imlumas didelis, imunitetas specifinis viruso tipui;
imuniteto trukmė, persirgus A tipu – 1–3 metai, B tipu – 3–6 metai.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – nuo kelių valandų iki 2 parų;
ūminė pradžia;
temperatūra pakyla iki 39–40 °C (karščiavimas trunka 3–5 d.);
skauda galvą, ypač kaktos sritį, akių obuolius, visą kūną;
ryški toksikozė;
kataro požymiai nuo 2–3-ios ligos dienos;
nosiaryklės, minkštojo gomurio gleivinė hiperemiška, granuliuota, kartais su kraujosruvomis;
tracheitas, bronchitas;
skleros paraudusios.
Liga iš karto gali sukelti virusinę pneumoniją, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Dažniausios gripo komplikacijos – bakterinės infekcijos: pneumonija, pūlingas sinusitas, otitas.
Retos gripo komplikacijos: krupas, rabdomiolizė, mioglobinurija, miokarditas, toksinio šoko sindromas, Guillain-Barre sindromas, Rėjo sindromas, hemolizinis-ureminis sindromas, encefalitas ar encefalopatija.
4. Diagnozę pagrindžia:
trumpas 3–5 dienų karščiavimas;
tiesioginis imunofluorescencijos metodas (ekspres diagnostika): tiriami iš nosies tamponu paimtos medžiagos tepinėliai, antigenas aptinkamas epitelio ląstelėse, naudojant
imunofluorescuojančius antikūnus; viruso išskyrimas iš ląstelių kultūros;
molekuliniai metodai: RT-PGR (polimerazių grandininė reakcija) – greitas, jautrus ir specifinis diagnostikos būdas; virusologiniai ir imunologiniai tyrimai gripo virusui nustatyti
atliekami, prasidėjus epidemijai. Nustačius cirkuliuojančius virusų tipus, kiekvienos ligos atveju tyrimai nebeatliekami;
viruso nustatymas nosiaryklės gleivėse, imunofermentinės analizės testais: teigiamos hemagliutinacijos slopinimo ir komplemento sujungimo reakcijos (tiriama ligos pradžioje ir po 2-jų savaičių – titras padidėja 4 ir daugiau kartų) tinka tik retrospektyviai analizei; dažniausiai būna leukopenija, santykinė Hmfocitozė bei monocitozė.

5. Diagnozės formulavimas:
Grippe (influenza), f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) skiriama nukleozidų analogų – ciklinių aminų: rimantadino, amantadino gerti po 0,1 g 2 kartus per parą 5–7 dienas; reikia skirti ne vėliau kaip 48 val. nuo Ilgos pradžios; abu šie cheminiai preparatai sutrikdo gripo A viruso (bet ne B) replikacijos ciklą;
b) nauji antivirusiniai medikamentai – neuraminidazių inhibitoriai: zanamiviro skiriama po dvi inhaliacijas (10 mg) 2 kartus per dieną, 5 dienas; oseltamiviro gerti po 75 mg 2 kartus per dieną 5 dienas. Abu vaistus reikia pradėti vartoti ne vėliau kaip per 48 val. nuo ligos pradžios.
4. Patogenezinis gydymas: jeigu intoksikacija ryški, detoksikacijai j veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų.
5. Simptominis gydymas:
a) jei yra sloga, į nosį lašinama 2% efedrino hidrochlorido tirpalo (po 2 lašus keletą kartų per dieną);
a) polivitaminų preparatai gerti;
b) bakterinės komplikacijos gydomos antibiotikais;
b) natūralios prakaitavimą skatinančios priemonės (aviečių, liepžiedžių arbata, karštas pienas su medumi ir kt.).
Apie infekcinio toksinio šoko gydymą ir požymius.
*Gripas su nustatytu virusu.
**Gripas, gripo virusas nenustatytas.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė