-7186', 'Fb Share', 'Facebook share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
-7186', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
-7186', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
Priešinės liaukos vėžys (PLV) – viena didžiausių vyrų sveikatos problemų. Pagal sergamumo rodiklius ši liga pralenkė iki šiol daugelį dešimtmečių pirmavusį plaučių vėžį. Sergamumas PLV įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva priklauso didelio PLV paplitimo regionui – ji pirmauja Europoje ir išsiskiria itin dideliais PLV sergančių pacientų mirtingumo rodikliais. Kasmet apie 2 tūkst. Lietuvos vyrų sužino sergantys PLV. Dažniausiai ši liga užklumpa 50 metų perkopusius vyrus. Kas trečiam pacientui PLV diagnozuojamas jau vietiškai progresavęs (pažengęs). Maždaug trečdalis ligonių operuojami, kitiems taikomi kiti gydymo būdai: cheminis, spindulinis gydymas.
Priežastys ir simptomai
Priežastys, sukeliančios PVL, nėra žinomos, tačiau įtakos gali turėti kai kurie rizikos veiksniai. Svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas. Jei tiriamojo vienas pirmos eilės giminaitis sirgo PVL, jam rizika susirgti didesnė mažiausiai du kartus, jei sirgo du ir daugiau giminaičių – 5–11 kartų. Gausus gyvulinių riebalų vartojimas bei vitamino E, seleno stoka taip pat gali būti PVL formavimosi veiksniai. Priešinės liaukos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių savitų simptomų. Kartais pirmieji PVL simptomai būna sukelti metastazių (pvz., kaulų skausmai, lūžiai; vėžiui išplitus į šlapimo pūslę, gali pasirodyti kraujo šlapime, išplitus į šlapimtakius, sutrinka šlapinimosi nutekėjimas; išplitus į tiesiąją žarną, gali sutrikti tuštinimasis, peraugus šlapimtakių angas arba spaudžiant šlapimtakius, atsiranda hidronefrozė, todėl išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas, prisidėjus infekcijai – pielonefritas).
Diagnostika
Priešinės liaukos vėžio diagnostika nėra sudėtinga: prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymas, rektalinis tyrimas, transrektinis priešinės liaukos tyrimas ultragarsu, priešinės liaukos biopsija, kuri yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti PVL diagnozę. Kiek sudėtingiau įvertinti galimą ligos išplitimą į kitus organus. Šiuo tikslu gali būti atliekami rentgeniniai tyrimai (pvz., plaučių), intraveninė programa, kaulų scintigrafinis tyrimas, pilvo organų ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, cistoskopija. Šie tyrimai yra papildomi galimam ligos išplitimui įvertinti ir svarbūs prieš pasirenkant tolesnę gydymo taktiką.
Svarbiausia – laiku taikyti efektyvų gydymą
Priešinės liaukos vėžiui, net ir IV stadijos, būdingas geras atsakas į gydymą. Gydymo būdai parenkami pagal ligos progresavimo laipsnį, išplitimą ir ligonio būklę. Paprastai taikomas chirurginis ir spindulinis gydymas. Jei PVL išplitęs skiriama harmoninė terapija. Chemoterapija taikoma tuo atveju, jeigu spindulinis gydymas neefektyvus. Gydytojai gali skirti papildomų operacijų ir gydymo būdų ligos simptomams mažinti. Anot Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktoriaus prof. habil. dr. Felikso Jankevičiaus, bet kokio piktybinio naviko baigtis labiausiai priklauso būtent nuo dviejų veiksnių: ankstyvos diagnostikos ir laiku skirto efektyvaus gydymo. Dabar onkologai keičia strateginius PLV ankstyvos diagnostikos tikslus. Kadangi PLV vis dažniau suserga jauni vyrai, planuojama PS A pradėti tirti anksčiau, galbūt jau nuo 40 metų (dabar tiriami 50–74 metų vyrai). riešinės liaukos vėžio baigtims, prognozei labai svarbus ir laiku pritaikytas efektyvus gydymas. Šiuolaikinis standartinis PLV gydymas – radikali prostatektomija, išorinis spindulinis gydymas moderniais aparatais, vidinis spindulinis gydymas, kitaip brachiterapija, – Lietuvoje daugiau ar mažiau yra prieinamas. Vis dėlto gyvenime daug ką, netgi ligonio gyvybę, gali nulemti konkrečios priežastys, kurios neretai sąlygoja mūsų atsilikimą nuo pažangių šalių. Profesoriaus F. Jankevičiaus teigimu, nepaisant ankstyvos diagnostikos programos, trečdaliui PLV sergančių pacientų navikas nustatomas jau vėlyvos stadijos, vietiškai išplitęs ar metastazavęs. Tokiems ligoniams taikomas Valstybinių ligonių kasų kompensuojamas gydymas hormonais, bet jis negarantuoja ilgalaikės sėkmės, nes ilgainiui navikas tampa nejautrus, netgi atsparus standartiniam hormoniniam ar citotoksiniam gydymui. Tada gali padėti tik moderniausia taikinių, arba biologinė, terapija. Tačiau Lietuvos pacientams šis gydymas visiškai neprieinamas, nors neretai gyvybiškai būtinas. Onkologai chemoterapeutai susiduria su sunkiausiais ligoniais, kuriems liga plinta, atsiranda metastazių. Lietuvos chemoterapeutų draugijos draugijos pirmininkas dr. A. Česas primena, jog tokiais atvejais turi būti taikomas sisteminis antinavikinis gydymas, galintis pratęsti paciento gyvenimą. Yra ligonių, kurie netgi turėdami PLV metastazių, bet tinkamai gydomi gyvena daugelį metų. Dabar yra galimybių efektyviai gydyti netgi išplitusį PLV nepabloginant paciento gyvenimo kokybės. Nors sukurta efektyvių priemonių, kaip antai hormoninių ir antihormoninių vaistų kastracijai atspariam PLV gydyti, ilgainiui ateina metas, kai PLV tampa nejautrus vartojamiems vaistams. Labai svarbus ir, beje, pats pigiausias PLV gydymo metodas yra spindulinis gydymas – mažiau invazinis nei operacija, todėl nesukelia jokių nepageidaujamų pasekmių, kaip antai šlapimo nelaikymo ar erekcijos sutrikimų. Deja, efektyvaus spindulinio gydymo prieinamumas Lietuvoje nėra patenkinamas, kartais pacientams tenka laukti, kol vadinamosios sėklos, spindulinio gydymo šaltinis, bus pristatytos į gydymo įstaigą, dėl to gaištamas brangus laikas. Labai gaila, jog iki šiol Lietuvoje nėra robotų medicinos. Antai, Jungtinėse Amerikos Valstijose 70 proc. radikalių prostatektomijų (visiško PVL pašalinimo operacijų) atliekama naudojant robotus, kiek mažiau nei 30 proc. sudaro atviros operacijos ir apie 1–2 proc. – laparoskopinės. Nors robotų chirurgija aktyviai plėtojama JAV, Vakarų Europoje steigiama vis daugiau robotinės medicinos centrų, Lietuvoje, deja, dar nėra galimybių operuoti naudojant robotus. Pasaulis pamažu pereina nuo radikalių, drastiškų, žalojančių PLV gydymo būdų prie tausojančių, minimaliai invazinių. To siekia ir mūsų šalies medikai.
Parengė R. Pečeliūnienė
jau nustatytas ryšys tarp nesveikos gyvensenos ir didesnės gerybinės prostatos...
Skaityti daugiaugerybinė prostatos hiperplazija – dažniausiai pasitaikanti vyresnių vyrų...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauProstata neretai vadinama antrąja vyro širdimi. Ja taip pat reikia rūpintis, ypač vyresniame amžiuje, nes tuomet labai stipriai išauga įvairių prostatos ligų tikimybė. Sveika ir subalansuota mityba – vienas geriausių būdų, padedančių pasirūpinti savo sveikata ir organizmui duoti tai, kas geriausia....
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKuo vyresnis vyro amžius, tuo didesnė tikimybė sirgti gerybine prostatos hiperplazija. Pirmųjų prostatos pakitimų stebima jau į ketvirtąją dešimtį įkopusiems vyrams, o beveik kas antras penkiasdešimtmetis skundžiasi įvairaus intensyvumo šlapinimosi sutrikimais. Pasirodo, kad aštuoniasdešimties metų sulaukę vyrai šios ligos išvengti praktiškai negali - ja serga net apie 90 procentų šios amžiaus grupės vyriškosios lyties atstovų. Tik maža dalis “laimingųjų” didesnių nepatogumų nepatiria. Būna ir taip, kad apie ligą sužinoma tik tuomet, kai ji jau komplikuojasi ūminiu šlapimo susilaikymu. ...
Skaityti daugiauPadažnėjo poreikis šlapintis? O galbūt pakito šlapimo srovė? Prireikia daugiau pastangų, kai norite pradėti šlapintis? O galbūt baigus šlapintis šlapimas vis dar laša į apatines kelnes, o Jūs jaučiate, kad šlapimo pūslė tinkamai neištuština? Tai gali būti gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai. Ką turėtumėte apie ją žinoti ir į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? ...
Skaityti daugiauŽinoma, kad gerybinė prostatos hiperplazija – viena dažniausių vyresnių vyrų ligų. Teigiama, kad būtent dėl šios lėtinės, gerybinės eigos ligos vyresniems nei 55-60 metų vyrams prostata kasmet padidėja po 4-5 procentus, o vėliau ji gali didėti ir dar sparčiau. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – tai lėtinė liga, pažeidžianti prostatą. Jos metu dėl audinių vešėjimo priešinė liauka vis labiau didėja, todėl pradedama spausti šlaplė ir atsiranda įvairaus intensyvumo apatinių šlapimo takų simptomų. Kaip ji paplitusi, kaip ji pasireiškia ir kaip ji diagnozuojama? ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – tai liga, kurios neišvengia beveik nė vienas vyresnio amžiaus vyras. Jos metu pasireiškia tokie nemalonūs simptomai, kaip dažnesnis poreikis šlapintis dieną ir naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė, poreikis stangintis, lašėjimas nusišlapinus, pilnos šlapimo pūslės jausmas, šlapimo nelaikymas, dažnesnės infekcijos ir t.t. Tai lėtinė liga, kurios progresavimas niekada nesustoja, todėl jos tinkamai nekontroliuojant, tikrai galima sulaukti ir tokios dienos, kai pasišlapinti visiškai nepavyks, o šlapimą iš skausmingos ir persipildžiusios šlapimo pūslės pašalinti galės tik medicinos darbuotojai. Tad tokios dienos geriau nelaukti ir savo sveikata susirūpinti anksčiau. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – tai liga, apie kurią sužino daugelis vyresnio amžiaus vyrų, mat histologiniai priešinės liaukos pasikeitimai pastebimi jau net 40 procentų į šeštą dešimtį įžengusių vyrų, o ši proporcija beveik padvigubėja tuomet, kai kalbame apie šešiasdešimtmečius. Pasirodo, kad gerybine prostatos hiperplazija serga dauguma 80-90 metų amžiaus vyrų, tad šios ligos išvengti tikrai labai sunku. Vis dėl to ją svarbu laiku diagnozuoti – tuomet ir kontroliuoti ją bus žymiai lengviau. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – tai liga, kuri reikšmingai pablogina vyro gyvenimo kokybę, trikdo jo socialinį, profesinį ir intymų gyvenimą. Gerybinė prostatos hiperplazija apibūdinama kaip gana varginanti liga, nes ja sergantiems vyrams tenka labai dažnai ieškoti tualeto, o tai jau nėra taip paprasta tolimose kelionėse, ilgesniuose pasibuvimuose mieste ir panašiai. Todėl tinkamai nekontroliuojama gerybine prostatos hiperplazija sergantiems vyrams gali būti sunku gyventi įprastą gyvenimą, mėgautis savo hobiais ir kita svarbia veikla – vyrai gali pradėti vengti situacijų, kuriose jiems kyla daug nepatogumų. Vis dėlto yra geresnis kelias – gerybinę prostatos hiperplaziją galima sėkmingai kontroliuoti. Kuo anksčiau pradedama ją gydyti, tuo geresnė vyro savijauta ir tuo mažiau trikdomas jo socialinis, profesinis ir intymus gyvenimas. Tad geriau niekuomet nedelsti ir kreiptis į gydytoją urologą. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – tai sveikatos būklė, kurios metu vyksta priešinės liaukos pakitimai. Priešinė liauka kitaip dar vadinama prostata ir tai labiau plačiajai visuomenei žinomas terminas. Su amžiumi prostata linkusi didėti ir vis labiau spausti šlaplę, kuria šlapimas teka iš šlapimo pūslės. Dėl minėtosios priežasties atsiranda šlapinimosi pakitimų – šlapimo srovė silpnėja, lėtėja šlapimo tekėjimo greitis, šlapinantis jaučiamas diskomfortas, sunkiau pradėti šlapintis ar iki galo ištuštinti šlapimo pūslę. Dėl šių šlapinimosi sutrikimų atsiranda nemažai nepatogumų – vyrai ne tik praranda pasitikėjimą savimi, bet jiems tampa sunku normaliai planuoti savo darbus bei kokybiškai pailsėti naktimis....
Skaityti daugiau„Gerybinė prostatos hiperplazija“ – ne vienam vyrui jau yra tekę išgirsti šią diagnozę. Dauguma pacientų šia liga pradeda domėtis tik tuomet, kai ji jau diagnozuojama. Labai gaila, bet dažniausiai diagnozė nustatoma tada, kai procesas būna gerokai pažengęs. Būtent dėl šių priežasčių kiekvienam vyrui (nepriklausomai nuo amžiaus) ir jį supantiems artimiesiems būtina žinoti bent pagrindinę informaciją apie gerybinę prostatos hiperplaziją. ...
Skaityti daugiauDaugeliui vyresnio amžiaus vyrų, dažniausiai sulaukę daugiau nei penkiasdešimties metų, susiduria su lytinės liaukos – prostatos padidėjimu. Gerybinis prostatos išvešėjimas – tai natūralus procesas, kuris gali paliesti net ir patį sveikiausią vyrą. Jei vyrą vargina dažnas šlapinimasis, yra susilpnėjusi šlapimo srovė, sunku šlapintis – tai jau gali būti pirmieji simptomai, jog metas užsukti pas gydytoją urologą ir pasitikrinti, ar Jums nėra padidėjusi prostata. Laimei, laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti, gerybinės prostatos išvešėjimas yra nesunkiai pagydomas. ...
Skaityti daugiaušiais laikais, kuomet yra tiek daug vaistinių priemonių šlapimo nelaikymui...
Skaityti daugiaupriešinės liaukos vėžys (plv) – viena didžiausių vyrų sveikatos...
Skaityti daugiauNaktį keliatės ir einate į tualetą, susilpnėjo šlapimo srovė, pasunkėjo šlapinimasis – greičiausiai tai pirmieji prostatos išvešėjimo simptomai. Pirmiausia sąžiningai užpildykite šiame straipsnyje esančią lentelę, suskaičiuokite balus ir tada skaitykite toliau....
Skaityti daugiauViena dažniausių prostatos ligų – gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), arba prostatos išvešėjimas. Pirmieji prostatos audinio (histologiniai) pakitimai, būdingi GPH, gali būti nustatomi jau 40-ies metų vyrams, o, sulaukus 80-ies, diagnozuojami kone visiems. Gerybinės prostatos hiperplazijos simptomus, pavojus ir gydymo galimybes komentuoja gydytojas urologas Stasys Auškalnis....
Skaityti daugiauDaugeliui vyrų prostatos ligos – intymi erdvė, apie kurią jie vengia kalbėti, labai dėl to išgyvena, kenčia psichologinį diskomfortą. „Sveikata – ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas“, – sakė Sokratas. Todėl medikai nenustoja raginti pacientus nebijoti urologo kabineto, o sulaukus 50-erių būtinai lankytis jame kartą per metus. Tik tada bus galima užbėgti ligoms už akių arba sėkmingai jas išgydyti. Kas laukia vyrų urologo kabinete? Konsultuoja gydytojas urologas Stasys Auškalnis....
Skaityti daugiauKiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis. Senstant atsirandantys hormonų pokyčiai, o ypač vyriško hormono testosterono kiekio kitimas, gali nulemti tokias ligas, kaip prostatos hiperplazija, prostatos vėžys ir kt. Apie šias ligas ir jų gydymą pasakoja KMUK Urologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas JIEVALTAS....
Skaityti daugiauKai ieškodama pašnekovo savo rašiniui apie prostatą atkeliavau Į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrių, skyriaus vedėja Stasė Mičelytė maloniai pasiūlė supažindinti su savo svečiu - didelę patirtį turinčiu gydytoju urologu iš Čikagos Leonu Seibučiu. Prasitarusi, kad daktaras kone kiekvienais metais atvyksta ir mėnesį ar du net negaudamas atlyginimo operuoja ir konsultuoja ligonius, padeda skyriaus gydytojams įsisavinti naujoves, vedėja vėl nuskubėjo prie savo darbų. O aš pasmalsavau, kas paskatino jau daug metų užjūryje gyvenantį lietuvį imtis tokios veiklos....
Skaityti daugiauProstata yra viena iš vyro lytinių liaukų. Nedidukas organas, beveik kaip graikiškas riešutas, sveriantis apie 20 gramų. Pasislėpęs giliai mažajame dubenyje po šlapimo pūsle, jis gaubia šlapimkanalį. Nors organas nedidelis, bet labai svarbus. Prostata išskiria gleivingą skystį - sekretą, sudarantį svarbiausią spermos dalį. Įvykus orgazmui, kartu su vyro sėkla į šlapimkanalį išsiskiria prostatos sekretas, kuris padeda sėklai keliauti šlapimkanaliu į išorę, apsaugo spermatozoidus nuo žuvimo moters lytiniuose organuose. Prostata taip pat gamina labai svarbias medžiagas, vadinamas prostaglandinais. Šios medžiagos reguliuoja kraujagyslių tonusą - gali jas sutraukti ir praplėsti, taip pat reguliuoja vyriškas funkcijas - erekciją, turi įtakos spermatozoidų gyvybingumui ir aktyvumui, parūpina medžiagų, kad vyro sperma būtų pilnavertė. Jeigu šių medžiagų trūksta - visas “vyriškumas” sutrinka. Sulaukus 50 metų, prostatos liaukutės pradeda nykti, o 60-65 metų - jas beveik visiškai pakeičia jungiamasis audinys....
Skaityti daugiauIš įvairių informacijos šaltinių girdimi žodžiai – sutrikęs, padažnėjęs šlapinimasis, sutrikusi lytinė funkcija, prostatos hiperplazija – dažnam vyrui sukelia šypseną: „Tai gali atsitikti bet kam – bendradarbiui, kaimynui, gal net draugui, tik ne man“. Taip mąstydami vyrai klysta. Taip, prostatos hiperplazija, arba prostatos išvešėjimas, išsivysto ne kiekvienam vyrui. Tačiau ligų statistika teigia, kad jis vargina apie 50 proc. 50-ties metų vyrų ir daugiau nei 80 procentų šešiasdešimtmečių. ...
Skaityti daugiauNors neretai laikoma, kad vyrai jautriau nei moterys reaguoja į įvairius negalavimus, bet pas gydytojus lankytis jie dažniausiai vengia, tikėdamiesi, kad viskas praeis savaime. Tačiau pas urologą būtina apsilankyti bent kartą per metus, ypač vyresniems kaip 35 metų vyrams. Juk prostatos išvešėjimas pasireiškia apie 40 proc. keturiasdešimtmečių ir daug daugiau vyresnio amžiaus vyrų. Jei jie patys nesiryžta to padaryti, suprasdamos, kaip tai svarbu, juos turėtų paskatinti gyvenimo draugės....
Skaityti daugiau
