Erlichiozė (A79.8)

1. Etiologija:
sukėlėjas – riketsija, įvairiaformė gramneigiamoji aerobinė bakterija, ji yra absoliutus
viduląstelinis parazitas, priklausantis Rickettsiaceae šeimai, Ehrlichia genčiai;
žinomos kelios patogeniškos rūšys: Ehrlichia chaffeensis (parazituoja monocituose
ir makrofaguose), Human granulocyte
ehrlichia (parazituoja neutrofiluose), Ehrlichia
sennetsu (parazituoja
monocituose ir makrofaguose), Ehrlichia canis.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – graužikai, elniai, šunys;
užkratą perneša Amblyomma americanum (pagrindinis E.chaffeensis pernešėjas
JAV), Ixodes scapularis (dammini) (pagrindinis Human granulocyte
ehrlichia pernešėjas)
ir Ixodes ricinus erkės; užkratą perduoda įsisiurbusi erkė; Ixodes scapularis
(dammini) tuo pačiu metu gali būti užsikrėtusi Human granulocyte ehrlichia ir Borrelia
burgdorferi;
persirgus susidaro ilgai trunkantis imunitetas.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis –1–3 savaitės po erkės įkandimo;
dažnos asimptomės formos (2/3 atvejų);
prasideda staiga: karščiuojama, krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis,
nėra apetito,
pykina, vemiama;
veido hiperemija;
rečiau pasitaiko odos bėrimų, kosulys, faringitas, pilvo skausmai, viduriavimas,
limfadenitas;
sunkiais atvejais prasideda kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas,
gali būti centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių,
atsiranda traukulių,
vėliau koma;
negydant simptomai gali išlikti nuo 3 iki 11 savaičių;
mirštamumas E.chaffeensis sukeltos ligos atveju – 2–3%, o Human granulocyte
ehrlichia atveju gali būti didesnis.

4. Diagnozę pagrindžia:
teigiamos serologinės netiesioginės IFR (kartotinai tiriant, antikūnų titras didėja);
teigiamos ELISA poriniuose kraujo serumuose (antikūnų titras didėja); PGR, nustatant
sukėlėjų nukleorūgštis tiriamojoje medžiagoje (kraujyje); kraujo tyrimas: leukopenija,
trombocitopenija; leukocituose aptinkamas darinys (morula), kuris aiškiai
matomas specialiai
Wright būdu paruošus preparatą.

5. Diagnozės formulavimas:
Ehrlichiosis, f.tevis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) gerti skiriama doksiciklino po 0,1 g 2 kartus per parą 7–14 dienų; sunkiais atvejais doksiciklino galima švirkšti j veną;
b) arba gerti skiriama rifampicino 0,6 g kartą per parą (alternatyvus gydymas).
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų;
b) skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo;
c) sunkiais atvejais skiriama hemotransfuzijų.
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) gerti skiriama polivitaminų.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė