Erkinis encefalitas (A84)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – arbovirusų grupės, Flaviviridae šeimos virusas, turintis RNR. Yra nustatyti 3 viruso potipiai pagal E baltymą: Rytų, Vakarų ir Sibiro.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žiurkės, pelės, kurmiai, voverės, lapės, vilkai, stirnos, briedžiai;
užkratą perneša erkės: įkandant į kraują patenka virusas;
erkės yra ir viruso šaltinis, nes užkratą transovariniu būdu perduoda palikuonims;
galima užsikrėsti geriant užkrėstą karvių, avių ir ožkų nevirintą pieną; imunitetas
ilgalaikis;

gamtiniai endeminiai židiniai – Sibiro ir Tolimųjų Rytų taiga, Rytų Europa, iš jų ir Lietuva;
ar yra erkinis encefalitas, reikia tirti karščiuojančius ligonius, kurie pastarąjį mėnesį buvo miške arba gėrė nevirintą (nepasterizuotą ožkų) pieną.
Norint nustatyti erkinį encefalitą, būtina serologiškai tirti:
ligonius, gegužės – spalio mėnesiais sergančius ūminėmis virusinėmis ligomis.
Jei prieš susergant (50 dienų laikotarpiu) buvo įkandusi erkė, rekomenduojama
kartu tirti, ar nėra Laimo ligos:
ligonius, gegužės – spalio mėnesiais sergančius ar sirgusius neurologinėmis ligomis (meningitu, veidinio ir kitų nervų neuritu, encefalitu, mielitu, chorėja), neatsižvelgiant į epidemiologinės anamnezės duomenis; ligonius, sergančius lėtinėmis neurologinėmis ligomis (spazmine pareze, lėtiniu encefalomielitu, ataksija, lėtine aksonine radikulopatija, demencija) ištisus metus;
ligonius, sergančius lėtiniu atrofiniu dermatitu bei po erkės įkandimo prasidėjus gerybinei odos limfadenozei.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 8–30 dienų po erkės įkandimo;
prasideda staiga, karščiuojama, dažnai dvibangis karščiavimas; pirmos karščiavimo bangos metu nėra neurologinių simptomų, o vyrauja intoksikacinis sindromas;
antros bangos metu – stipriai skauda galvą (dažnai pykina, vemiama);
mieguistumas, kartais kliedėjimas, sutrikusi sąmonė, veidas ir junginės hiperemiški;
meningito arba encefalito požymiai, dažnai meningoencefalitas, rečiau meningoencefalomielitas;
Ligos simptomatika ir eiga priklauso nuo klinikinės ligos formos:
a) bendroji infekcija – trumpalaikis karščiavimas be neurologinių reiškinių, simptomatika panaši į ūmines kvėpavimo takų infekcijas;
b) serozinis meningitas – dvibangis karščiavimas, meninginiai reiškiniai, kurie išryškėja dažniausiai antros karščiavimo bangos metu;
c) meningoencefalitas – meningito ir difuzinio encefalito reiškiniai: sutrikęs miegas, sąmonė, traukuliai, patologiniai refleksai, hemiparezė, koordinacijos sutrikimai;
d) meningoencefalomielitas – būdingiausia forma, tačiau retesnė už kitas: be būdingų meningoencefalitui reiškinių, jau 2–3-ią ligos dieną prasideda vangūs pečių lanko ir kaklo raumenų paralyžiai (greitai progresuoja atrofija);
sunkiais atvejais – pailgųjų smegenų požymiai: disfagija, dizartrija ar paralyžius (miršta 30% sergančiųjų).

4. Diagnozę pagrindžia:
padidėjusi citozė (vyrauja limfocitai, kartais ligos pradžioje gali vyrauti neutrofilai)
dešimtimis – šimtais kartų ir baltymo kiekis iki 1000–1500 mg/l likvore;
virusologinis tyrimas – virusų išauginimas iš kraujo, likvoro (retai atliekamas);
savitųjų IgM klasės antikūnų radimas kraujo serume, likvore ELISA metodu;
viruso RNR nustatymas PGR (retai atliekamas); dažnai leukopenija, limfopenija,
aneozinofilija; trombocitopenija ligos pradžioje.

5. Diagnozės formulavimas:
Encephalitis acarina, f. meningitica (meningoencephalitica, meningoencephalomyelitica) levis (mitis, gravis). Encephalitis acarina, f. meningoencephalomyelitica gravis. Paresis extrem. super. bit. partialis.

II. Gydymas:
1. Antrasis režimas.
2. Dieta – ligos įkarščio laikotarpiu – Ptm, nukritus temperatūrai – P1.
3. Etiotropinio gydymo nėra, bakterinėms komplikacijoms gydyti skiriama antibiotikų.
4. Patogenezinis gydymas:
a) dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido (lazikso);
b) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų tirpalų;
c) kai ligos eiga sunki (meningoencefalomielitinė forma), skiriama gliukokortikoidų dėl kurių taikymo diskutuojama (prednizolono 2–20 mg/ kg per parą).
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) CNS sujaudinimas slopinamas raminamaisiais;
c) karščiuojant skiriama iki 0,5 g askorbo rūgšties per parą, B grupės vitaminų;
praėjus ūminiam laikotarpiui, paralyžiai gydomi fizioterapija, masažu, gimnastika, skiriamas sveikatą grąžinantis gydymas neurologinio profilio sanatorijoje.
Imunoprofilaktika – skiepijami endeminėse vietovėse gyvenantieji ar keliaujantieji į endemines šalis inaktyvinta erkinio encefalito viruso vakcina, revakcinacijos vyksta kas 3–5 metai.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė